Eksperto komentaras

Lietuvių stereotipai apie investavimą, kuriuos reikia mesti iš galvos

Lietuvių stereotipai apie investavimą, kuriuos reikia mesti iš galvos
Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė
2020-09-15

Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai. 

Geriausia investicija yra NT arba auksas?

Tyrimo rezultatai rodo, kad didesnė dalis šalies gyventojų geriausia investicija laiko nekilnojamąjį turtą – šį būdą investuoti rinktųsi daugiau nei 40 proc. respondentų. Antroje vietoje – auksas ir taupomasis indėlis, kuriuos rinktųsi po 16 proc. gyventojų. Kiek mažiau šalies gyventojų investuotų trečios pakopos pensijų fonduose. 

Gyventojai prioritetą teikia nekilnojamajam turtui, nes greičiausiai remiasi savo patirtimi ir mato, kaip per pastaruosius kelis dešimtmečius šalyje, o ypač didmiesčiuose, pakilo NT kainos. Net ir šiuo metu ateities kainų prognozės taip pat yra teigiamos. Be to, butas ar namas yra tai, ką jie gali gyvai pamatyti ir įvertinti.

Vis dėlto žvelgiant istoriškai, nekilnojamasis turtas neužtikrina didesnės grąžos nei akcijos. Nereikėtų pamiršti ir to, kad investicijas visada verta išskaidyti į kelias turto rūšis, nes taip sumažinama rizika, jei konkreti pasirinkta investicija nepasiteisintų. 

Renkamės tik tai, kas atrodo saugu 

Didelė dalis šalies gyventojų linkę rinktis palyginti saugias taupymo ir investavimo priemones. Remiantis tyrimo rezultatais, lietuviai yra pasirinkę terminuotą indėlį (29 proc.), su draudimu susijusią investavimo priemonę (19 proc.) ar nekilnojamąjį turtą (12 proc.). Tuo metu lėšas į investicinius fondus, akcijas ar obligacijas yra nukreipę vos keli procentai šalies gyventojų.

Panašią tendenciją, vyraujančią tarp šalies gyventojų, prieš kelerius metus atskleidė ir II pakopos pensijų fondų analizė. Ji parodė, kad daugiau kaip pusė kaupiančių šiuose fonduose, atsižvelgiant į jų amžių, kaupė per daug konservatyviuose fonduose. 

2019 m. įgyvendinus pensijų reformą, II pakopoje sukauptas šalies gyventojų turtas buvo perkeltas į gyvenimo ciklo fondus, kuriuose investicijos automatiškai formuojamos pagal kaupiančiojo amžių. Toks automatinis paskirstymas iš dalies lėmė, kad per praėjusius metus Lietuvoje veikiantys pensijų fondai EBPO sudarytame reitinge pasiekė geriausią grąžą visame pasaulyje.

Siekis apsaugoti valdomą finansinį turtą suprantamas, bet norint investuoti ir gauti grąžos, reikalingas balansas tarp saugumo ir rizikos. Pasirinkus kelias pagrindines investicijų kryptis ir tinkamai paskirsčius lėšas, galima užsitikrinti ir saugumą, ir investicinę grąžą. 

Ar dabar palankus metas investuoti?

„Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos metu 40 proc. gyventojų nurodė, kad COVID-19 virusas paskatino juos nukelti planus investuoti į ateitį. Baimę dėl ateities neapibrėžtumo ir nenorą rizikuoti galima suprasti.

Įdomu tai, kad šį kartą sukrėtimai finansų rinkose truko gana trumpai – praėjus vos keliems mėnesiams nuo pandemijos paskelbimo rinkos sugrįžo į augimo kelią, o kai kuriose Vakarų šalių rinkose akcijų kainos jau yra aukštesniame lygyje nei prieš pandemiją.

Net investavimo profesionalus nustebino toks greitas rinkų atsigavimo scenarijus. Tačiau tai rodo, kad nuspėti, kokį poveikį įvairūs veiksniai turės rinkoms ir vertybinių popierių kainoms, itin sudėtinga. Todėl tinkamo ar netinkamo meto investuoti nėra. Svarbiausia taisyklė – tiesiog pradėti investuoti ir tai daryti reguliariai.

Kaip rodo istorija, rinkos ir akcijų kainos praktiškai visada atsigauna. Tad jei asmeninės aplinkybės per daug nepasikeitė ir gyventojų pajamų lygis reikšmingai nesumažėjo, reikėtų investuoti reguliariai ir pasikliauti ilgalaikiu finansų rinkų augimu.

Kokie pirmieji investuotojo naujoko žingsniai? 

Didesnę dalį žmonių investuoti pirmiausia paskatintų teigiama asmeninė patirtis – tai įvardijo 54 proc. šalies gyventojų. Tačiau investuoja tik nedidelė dalis gyventojų, tad daugelis neturi galimybių įgyti teigiamos asmeninės patirties. Kita vertus, kartą pradėjus ir padarius kelis teisingus žingsnius, labai tikėtina, kad įgyta patirtis bus teigiama ir skatins toliau investuoti.

Yra keli paprasti žingsniai, kuriuos atlikus bus galima įgyti teigiamos patirties. Pirmiausia, pradėti nuo nedidelių, bet reguliarių sumų. Apsispręskite, kiek per mėnesį galėsite skirti (pavyzdžiui, 30, 50 ar 100 eurų) ir pasiryžkite tokią sumą į investicijas nukreipti artimiausius kelerius metus. 

Kitas žingsnis – atsirinkti, į ką investuoti. Šiandien rinkoje egzistuoja daug galimybių, todėl vien tai gali tapti tam tikru išbandymu pradedančiajam. Kad būtų paprasčiau, galite pradėti nuo mišraus investicinio fondo, kuriame apie 70 proc. lėšų būtų nukreipta į pasaulio akcijas, o 30 proc. – į obligacijas. Taip pat galite pasirinkti du atskirus fondus: vieną, kuris investuoja tik į akcijas, ir kitą, investuojantį į obligacijas. Toks lėšų paskirstymas leis sušvelninti tikėtinus rinkų svyravimus ir stabiliau auginti investicijas. 

Dar vienas svarbus aspektas, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį – tai tarpininkų taikomi prekybos mokesčiai. Kai investuojamos nedidelės sumos, prekybos mokesčiai gali „suvalgyti“ nemažą investicinės grąžos dalį. Todėl rinkitės tuos tarpininkus ir tas priemones, kur taikomi mokesčiai už pavedimo sandorius ir saugojimą sudaro iki 1-2 proc. arba jų visai nėra. O atidžiau vertinkite tokius pasiūlymus, kai už pavedimo sandorius taikomas minimalus mokestis eurais, nes tai gali gerokai sumažinti būsimos investicinės grąžos dydį.

Įgijus daugiau patirties ir tiesiogiai patyrus rinkų dinamiką, galėsite žengti toliau ir galvoti apie investavimą į konkrečių bendrovių akcijas, rinktis biržoje prekiaujamus fondus, kurie seka vieną ar kitą turto klasę, investuoti į NT fondus. Tikėtina, kad jei laikysitės reguliarumo ir savo investicijas paskirstysite per kelias skirtingas priemones, ilgainiui galėsite džiaugtis teigiama asmenine patirtimi.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą apie investavimą „Swedbank“ užsakymu 2020 metų vasarą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 009 respondentai Lietuvoje nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.