M. Laukevičius: investuotojų taikiklyje vis dažniau atsiduria Europos bendrovių akcijos

M. Laukevičius: investuotojų taikiklyje vis dažniau atsiduria Europos bendrovių akcijos
Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas
2025-04-02

Rinkose sumaištį toliau kelia JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti plataus masto muitus. Tikėtina, kad apie naują muitų bangą turėtų būti paskelbta šiandien, po to greičiausiai lauks atsakomųjų muitų serija. Šis neapibrėžtumas neigiamai veikia JAV rinkų ir visos ekonomikos perspektyvą, bet kiek netikėtai sugrąžino investuotojų susidomėjimą Europos bendrovėmis.

Metų pradžia JAV rinkose paženklinta nuosmukiu

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad balandžio 2 d. bus įvesti muitai įvairioms šalims ir esą ši diena taps „išsilaisvinimo diena“. Žinutė pasirodė praėjusį penktadienį ir vėl gerokai nusmukdė pagrindinius JAV indeksus.

JAV akcijų indeksai yra praradę praktiškai visą prieaugį, užfiksuotą po D. Trumpo išrinkimo prezidentu praėjusių metų lapkritį. Tiesa, kol kas JAV akcijų rinkų nuosmukis nesiekia vadinamosios meškų rinkos teritorijos, kai pagrindinių indeksų korekcija siekia daugiau kaip 20 proc.

Pavyzdžiui, „S&P 500” indeksas nuo vasarį pasiekto rekordinio lygio kovo pabaigoje buvo sumažėjęs apie 10 proc., o nuo metų pradžios jo nuosmukis sudaro apie 5 proc. Kiek prasčiau atrodo technologijų indeksas „Nasdaq Composite“, kuris nuo metų pradžios yra smukęs jau daugiau kaip 10 proc., o nuo savo piko – apie 14 proc.

Vis dėlto, pirmasis metų ketvirtis JAV akcijų rinkoms buvo prasčiausias per pastaruosius trejus metus, o JAV rinkų nuosmukis įsibėgėjo per kovo mėn., kai buvo paskelbti ir realybėje pritaikyti pirmieji tarifai. Jie pirmiausia pritaikyti šalims kaimynėms, taip pat tam tikrų metalų importui.

Panašu, kad naujosios JAV administracijos prekybos politika ir toliau gali kelti sumaištį rinkose. Pavyzdžiui, remiantis investicijų banko „Goldman Sachs“ analize, muitų politika slopins JAV ekonomikos augimą, didins infliaciją ir lems tolesnį „S&P 500” indekso mažėjimą per antrą šių metų ketvirtį. Analitikai nuo 20 proc. iki 35 proc. padidino JAV ekonomikos recesijos tikimybę per ateinančius 12 mėn.

Naujienos veikia JAV vartotojų lūkesčius

Karštos naujienų antraštės ir didesnių kainų tikimybė veikia JAV vartotojų nuotaikas – paskelbtas vartotojų pasitikėjimo rodiklis siekė 92,9 ir buvo mažesnis nei tikėtasi. Jis yra žemesnis už ilgametį vidurkį ir priartėjęs prie 2022 m. matyto lygio, kuomet vartotojų nuotaikas buvo paveikęs infliacijos šuolis.

Vartotojų lūkesčių komponentas dabar yra žemiausias per keliolika metų, o tai neabejotinai rodo, kad JAV vartotojams nepatinka vyraujantis neapibrėžtumas. Kita vertus, užimtumo rodikliai nėra per daug pakitę, todėl išaugęs pesimizmas kol kas nėra paremtas realiais vartotojų pajamų pokyčiais.

„Swedbank“ analitikų vertinimu, toks derinys nėra palankus akcijų rinkoms, nes iš vienos pusės jis mažina vartotojų norą išlaidauti, iš kitos – nesuteikia pakankamai pagrindo tolesniam pinigų politikos švelninimui. Tai atspindi ir Federalinio rezervų banko (FED) vadovo pareiškimai, kad tolesni žingsniai mažinant bazines palūkanas turės būti pagrįsti prastėjančiais ekonominiais duomenimis.

FED tęsia pauzę dėl palūkanų mažinimo

Kaip ir tikėtasi, FED antrą posėdį iš eilės paliko nepakitusias bazines palūkanas, kurios šiuo metu išlieka 4,25-4,5 proc. rėžyje. Nepaisant santykinai sėkmingos pinigų politikos, leidusios per pastaruosius dvejus metus išvengti JAV recesijos, šiuo metu baiminamasi stagfliacinio scenarijaus. Tokiu atveju JAV ekonomika gali ženkliai sulėtėti vis dar vyraujant santykinai aukštai infliacijai, kas apsunkintų tolesnius FED žingsnius palūkanų mažinimo kryptimi.

Šio scenarijaus tikimybę didina D. Trumpo vykdoma muitų politika, ką iš dalies pripažįsta ir FED vadovas Jerome Powellas, kalbėdamas apie didelį stebimą neapibrėžtumą. Jo teigimu, FED gali laukti daugiau duomenų, kaip ši politika veikia ekonomiką, ir tik po to priimti sprendimą dėl palūkanų sumažinimo.

FED pareigūnai sumažino šių metų JAV ekonomikos augimo prognozes ir tuo pačiu padidino infliacijos prognozes. Reikšminga dalis FED valdančiosios tarybos narių šiuo metu tikisi, kad palūkanos bus sumažintos tik vieną kartą. Tai rodo centrinio banko ryžtą slopinti infliaciją net susiduriant su augimo sulėtėjimo rizika.

Kovo 29 d., penktadienio rinkos duomenimis per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ smuko 0,62 proc., „S&P 500“ sumažėjo 1,66 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ krito 2,73 proc.

Senajame žemyne – daugiau pozityvių ženklų

Vienu iš D. Trumpo taikinių muitų kare turėtų tapti Europos šalys, todėl naujienos apie tai veikia ir šio žemyno finansų rinkas. Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, kovo 29 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 1,6 proc. žemiau, Vokietijos DAX indeksas per minėtą laikotarpį sumažėjo 2,99 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas sumažėjo 0,25 proc., o baltiškasis „OMX Baltic Benchmark“ per dvi savaites padidėjo 3,5 proc.

Kita vertus, nuo metų pradžios Europos akcijos, skirtingai nei JAV, yra pabrangusios – „STOXX 600“ indeksas per pirmą metų ketvirtį yra išaugęs apie 6 proc. Pagrindiniai prieaugį lėmę sektoriai yra gynyba, infrastruktūra ir bankai. „Swedbank“ analitikų vertinimu, nuo metų pradžios stebimą atsigavimą Europoje akcijų rinkose lemia bent kelios priežastys.

Pirmiausia, atsigaunančio ekonomikos aktyvumo euro zonoje ženklai. Preliminarūs „S&P Global“ PMI tyrimo duomenys parodė, kad verslo aktyvumas euro zonoje kovo mėnesį augo trečią mėnesį iš eilės. Plėtros tempas buvo šiek tiek greitesnis nei per pirmuosius du metų mėnesius, tačiau išliko nedidelis.

Pirmą kartą per dvejus metus augo apdirbamoji gamyba prisijungdama prie paslaugų sektoriaus. Bendras gamybos augimas buvo užfiksuotas, nepaisant tolesnio naujų užsakymų mažėjimo. Tuo metu užimtumas stabilizavosi. Kalbant apie kainas, tiek sąnaudos, tiek gamybos išlaidos didėjo lėčiau.

Antras veiksnys yra Europos šalių planai daugiau investuoti į gynybą. Garsiausiai pastaruoju metu nuskambėjęs yra Vokietijos pavyzdys, kuri panaikino konstitucinį apribojimą dėl deficito ir planuoja per artimiausioje ateityje gynybos stiprinimui ir infrastruktūrai nukreipti bent 500 mlrd. eurų. Tikimasi, kad toks Vokietijos žingsnis gali paskatinti platesnio masto atsigavimą visoje euro zonoje.

Kapitalo judėjimas į Europos rinkas

Šios tendencijos skatina ir kapitalo srautų judėjimą iš JAV į Europos rinkas. Nuo metų pradžios daugiau pinigų pasitraukė iš JAV rinkos nei į ją atėjo, o didelė jų dalis greičiausiai buvo nukreipta į Europos aktyvus.

Skaičiuojama, kad Europos investuotojai į JAV rinkas yra nukreipę apie 9,5 trln. JAV dol. vertės investicijų. Reikšmingesnis šių lėšų „sugrąžinimas“ į vietos rinkas, taip pat ir kai kurių JAV investuotojų noras labiau diversifikuoti investicijas pasitraukiant iš augimo sektorių ir renkantis vadinamuosius vertės sektorius, gali palaikyti didesnių kapitalo srautų į Europą tendenciją ir sustiprinti tolesnį Europos rinkų augimo potencialą.

Kapitalo judėjimo tendenciją iš dalies atspindi ir pastaruoju metu reikšmingiau sustiprėjęs euras. Vasario mėnesį euro ir JAV dol. santykis siekė 1,024, o kovo pabaigoje jis buvo išaugęs iki 1,082 dolerio už eurą. Šis euro sustiprėjimas vyksta nepaisant to, kad JAV laikomos didesnės bazinės palūkanos, kai Europoje jos yra kryptingai mažinamos, kas iš esmės turi silpninantį poveikį valiutai.

Aukso kaina kopia į naujas aukštumas

Finansinių paslaugų įmonės „State Street“ teigimu, pirmasis šių metų ketvirtis auksui buvo turbūt geriausias nuo pat 1986 m. Per pastarąsias dvi savaites aukso kaina išaugo daugiau kaip 3 proc. ir šiuo metu siekia rekordines aukštumas – apie 3 145 JAV dol. už unciją.

Nuo metų pradžios auksas jau yra pabrangęs apie 20 proc. – tai yra didžiausias vieno ketvirčio aukso kainos šuolis per pastaruosius 40 metų. Didieji bankai padidino šių metų aukso kainos įverčius, pavyzdžiui, „Citi“ prognozuoja, kad aukso kaina gali pasieki 3,2 tūkst. JAV dol., o „Goldman Sachs“ tikisi 3,3 tūkst. JAV dol. kainos.

Tuo metu „brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 3,6 proc. aukščiau ir siekė 73 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina brango 2,95 proc. iki 69 JAV dol. penktadienio sesijos metu.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.