Naudinga žinoti smulkiesiems investuotojams: manipuliavimas rinka ir galimos pasekmės

Per pastaruosius keletą metų smulkių investuotojų aktyvumas pastebimai išaugo. Tai, kas prasidėjo kaip pavieniai bandymai prekiauti biržose per karantiną iš namų, dabar išaugo į santykinai galingą rinkos jėgą. Į ją vis dažniau turi atsižvelgti stambieji investuotojai, smulkiųjų veiksmai vis dažniau pritraukia ir rinkos priežiūros institucijų dėmesį. Pastarosios itin griežtai vertina manipuliavimo rinka atvejus.

Ką reiškia terminas „manipuliavimas rinka“?

Pirmiausia, prekybą vertybiniais popieriais rinkose reglamentuoja įvairūs įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie apibrėžia priimtinus ir nepriimtinus veiksmus. Atmetus vagysčių ir sukčiavimų atvejus, rinkos priežiūros institucijos ir kiti rinkos dalyviai dažniausiai rūpinasi tuo, kaip užkirsti kelią ar nepakliūti į vadinamąsias manipuliavimo rinka situacijas. Tokias situacijas išsamiai apibrėžia ES Piktnaudžiavimo rinka reglamentas.

Kas laikoma „manipuliavimu rinka“? Tai bet koks veiksmas, kuris iškraipo ar gali iškraipyti rinkoje prieinamą informaciją apie vertybinio popieriaus pasiūlą, paklausą ar jo kainą. Tai nereiškia, kad vertybinių popierių kainos visą laiką turi išlaikyti stabilią trajektoriją. Atvirkščiai – jos turi reaguoti (ir dažniausiai tą ir daro) į viešoje erdvėje pasirodančias naujienas, įvykius, lūkesčius ar bendrą rinkos sentimentą.

Aspektas, padedantis atskirti piktybišką investuotojo elgesį nuo sąžiningo ketinimo įsigyti ar parduoti vertybinį popierių, yra paremtas sandorio sudarymo MOTYVU. Jei investuotojas turi aiškų ketinimą įsigyti ar parduoti akcijų, kurį jis grindžia savo investavimo strategija ar atlikta analize, tokia elgsena greičiausia neturės manipuliacijos bruožų. Jei investuotojas pirkimo ar pardavimo veiksmus atlieka pirmiausia tam, kad paveiktų akcijos kainą rinkoje ir taip gautų asmeninės naudos, tai gali būti laikoma manipuliavimu rinka.

Manipuliavimo rinka atvejų pavyzdžiai

Pateikiame kelis pavyzdžius, kurie signalizuoja apie galimus manipuliavimo rinka atvejus ir kurie gali tiksliau padėti kiekvienam investuotojui įsivertinti savo veiksmus:

1. Kainos pakėlimas ir pozicijos likvidavimas (angl. pump and dump). Tokiais atvejais dažniausiai reklamuojamas konkretus vertybinis popierius siekiant sukelti susidomėjimą juo ir paskatinti jo kainos augimą. Sulaukus likvidumo proveržio ir pakilus kainai, visi turimi vertybiniai popieriai parduodami (pozicija likviduojama) taip siekiant realizuoti pelną iš kainos prieaugio. Tokios veikimo schemos gali būti pakankamai rafinuotos priklausomai nuo jas taikančių nesąžiningų rinkos dalyvių patirties ir kontaktų rato. Nuo tokių schemų gali nukentėti tūkstančiai smulkių investuotojų.
2. Meškų ataka (angl. bear raid). Vadinamosios „meškų atakos“ metu bandoma nuspausti vertybinio popieriaus kainą žemyn naudojant agresyvią pardavimų taktiką ar trumpalaikio pardavimo (angl. short selling) sandorius (t. y. pasiskolintų vertybinių popierių pardavimas siekiant juos vėliau atpirkti mažesne kaina).
3. Apsimestiniai sandoriai (angl. wash trade). Tam tikrais atvejais manipuliavimo tikslas nėra pakeisti vertybinio popieriaus kainos lygį, bet sudaryti įspūdį, jog vyksta aktyvi prekyba. Tyčia sudarinėjant pirkimo ir pardavimo sandorius (dažniausiai tai atliekama per kelias tarpusavyje susijusias sąskaitas), manipuliatoriai siekia dirbtinai padidinti apyvartą rinkoje ir taip sukelti susidomėjimą atitinkamu vertybiniu popieriumi.
4. Apgaulingi pavedimai (angl. spoofing). Taikant apgaulingus pavedimus siekiama manipuliuoti vertybinio popieriaus pavedimų knyga. Pavyzdžiui, pateikę stambius ribinės kainos pavedimus pirkimo ar pardavimo pusėje biržos pavedimų knygoje, manipuliatoriai bando išnaudoti kitų investuotojų lūkesčius dėl potencialios vertybinių popierių paklausos ar pasiūlos. Tipiniu atveju, kai rinkos kaina ima artėti prie nustatytos pavedime ribinės kainos, nesąžiningi prekiautojai atšaukia savo pavedimus. Tokie veiksmai gali sukelti sutrikimus prekyboje ar išprovokuoti didelius vertybinio popieriaus kainos svyravimus.
5. Aukšta uždarymo kaina (angl. high closing). Šiuo atveju manipuliatoriai gali bandyti pakelti vertybinio popieriaus kainą prieš pat prekybos sesijos pabaigą siekiant kuo aukštesniame lygyje užfiksuoti vadinamą jo uždarymo kainą. Tokiu atveju prekyba itin suaktyvėja paskutinėmis prekybos sesijos minutėmis (ar per uždarymo aukcioną), o paskutiniai sandoriai įvykdomi gerokai didesnėmis nei įprastai kainomis.

Kaip tarpininkai valdo rinkos manipuliavimo rizikas?

Rinkose vykdomų sandorių stebėsena yra paremta bendradarbiaujančia stebėjimo sistema, kurioje kiekvienas rinkos procesų dalyvis (finansų tarpininkas, biržos operatorius, priežiūros institucija) siekia identifikuoti ir užkardyti manipuliavimo rinka situacijas, o informaciją apie įtartinus atvejus perduoti tolesniam tyrimui.

Savo ruožtu „Swedbank“ laikosi teisės aktų, reglamentuojančių sąžiningą rinkos prekybą, todėl galimus piktnaudžiavimo rinka atvejus vertina labai rimtai. Pirmiausia, visa informacija apie sandorius, kuriuos klientai atlieka naudodami „Swedbank“ prekybos platformą, saugoma atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir siekiant užtikrinti klientų pateiktų pavedimų ir įvykdytų sandorių atitikimą. Jei konkretus sandoris sukelia įtarimą, banko darbuotojai arba priežiūros institucija gali tiesiogiai susisiekti su investuotoju ir paprašyti jo paaiškinti per biržą sudaryto sandorio motyvus.

Sandoriai, kurie pagrįstai gali būti laikomi rinkos manipuliavimo atvejais, yra automatiškai identifikuojami. Atlikus detalesnę jų analizę sprendžiama dėl papildomo tyrimo reikalingumo. Tam tikrais atvejais „Swedbank“ privalo pranešti apie įtarimą sukėlusius sandorius atitinkamoms institucijoms. Priklausomai nuo aplinkybių, priežiūros institucijos gali nuspręsti taikyti atsakomybės priemones konkrečiam smulkiajam investuotojui. Blogiausiu atveju, toks investuotojas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam gali būti uždrausta prekiauti biržoje uždarant vertybinių popierių sąskaitą.

Augantis aktyvumas Baltijos šalių biržose

Baltijos šalyse daugelis investuotojų renkasi prekiauti akcijomis, listinguotomis NASDAQ Baltijos šalių biržose. Besivystant vietinei kapitalo rinkai vis daugiau emitentų nusprendžia listinguoti savo vertybinius popierius tokiu būdu pritraukiant vis daugiau mažmeninių investuotojų. Tai viena priežasčių, lėmusių itin išaugusį prekybos aktyvumą Vilniaus, Rygos ir Talino biržose per pastaruosius kelerius metus.

Vis dėlto augant prekybos apimtims, taip pat atsiranda daugiau galimybių manipuliuoti rinka. Aukščiau aprašyti pavyzdžiai vis dažniau pasitaiko ir Baltijos šalių rinkose. Jie dažniau susiję su tais vertybiniais popieriais, kurių likvidumas yra nedidelis, nes tokiais atvejais net ir mažos apimties sandoriai potencialiai gali sukelti neproporcingai didelę įtaką kainai.

„Swedbank“ tikslas yra būti patikimu partneriu visiems savo klientams, kurie nori investuoti ir didinti savo valdomą turtą. Primygtinai rekomenduojame visiems investuotojams laikytis įstatymų ir paisyti sąžiningos prekybos biržose principų, nes tai galiausiai atneša didesnę vertę visiems rinkos dalyviams. Abejotinos strategijos ne tik neužtikrina ilgalaikės naudos, bet ir gali užtraukti teisinę atsakomybę.