Norite, bet nesiryžtate investuoti? Galbūt trukdo šie mitai

Imtis naujos veiklos neretai yra nedrąsu, o dažniausiai tai susiję su žinių ir patirties trūkumu. Ne išimtis ir investavimo sritis. Neretai norime ir galime įdarbinti bei auginti savo pinigus, tačiau nedrįstame. „Swedbank“ duomenys rodo, kad investuoja maždaug 2 proc. lietuvių, o dažniausia priežastimi, kodėl nesiryžta investuoti, du trečdaliai nurodo asmeninės patirties trūkumą.

Žinių ir patirties trūkumas veda prie to, kad didesnę įtaką mūsų sprendimams (ar neapsisprendimui) gali daryti visuomenėje gajūs stereotipai. Pateikiame 3 dažniausiai sutinkamus mitus apie investavimą, kuriais reikėtų liautis tikėti. 

1. Investuoja tik ekspertai

Kiekvienas gali pradėti investuoti, tereikia skirti laiko ir pasidomėti, pasitarti su profesionalais bei žengti teisingus pirmuosius žingsnius, kurie padėtų įgauti teigiamos patirties. 

Visų pirma, vertėtų pradėti nuo nedidelių reguliarių sumų. Pavyzdžiui, per mėnesį investavimui skirti 30–50 eurų. Investuojant svarbus periodiškumas, tad numatytą sumą kas mėnesį reikėtų nukreipti į investicijas bent kelerius artimiausius metus. Reguliarios investicijos kuria sniego gniūžtės efektą – pradžioje grąža iš jų atrodo nereikšminga, bet joms kaupiantis jų atnešama grąža palaipsniui didėja.

Finansinių instrumentų investicijoms yra tikrai nemažai. Tai – akcijos, obligacijos, investicinių fondų vienetai ar kitos priemonės. Tačiau investavimo naujokams verta pradėti nuo mišraus investicinio fondo, kuriame lėšos būtų paskirstytos. Pavyzdžiui, 70 proc. lėšų gali būti nukreiptos į pasaulio akcijas, o 30 proc. – į obligacijas. Lėšų paskirstymas leidžia sušvelninti rinkų svyravimus ir užsitikrinti saugumą.

Įgijus daugiau patirties, galima žengti toliau ir galvoti apie investavimą į sudėtingesnes, daugiau įsitraukimo ir patirties reikalaujančias priemones. Daugiau patarimų, kaip pradėti investuoti, galite rasti čia.

2. Geriausia investicija – nekilnojamas turtas

Nemaža dalis šalies gyventojų geriausia investicija laiko nekilnojamąjį turtą. Dažniausiai šis investavimo būdas asocijuojasi su saugumu ir patikimumu: tai – kur kas labiau apčiuopiama investicija nei finansiniai instrumentai. Be to, pastaruosius kelis dešimtmečius stebime augančias nekilnojamojo turto kainas, ateities kainų prognozės bei lūkesčiai taip pat yra teigiami. 

Tačiau reikia nepamiršti, kad pirmoji nuomininkų įmoka už nuomojamą nekilnojamąjį turtą dar toli gražu nebus investicijos grąža – reikės gerokai palaukti, kol investicija atsipirks ir ims nešti grąžą.

Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, žvelgiant istoriškai, nekilnojamasis turtas neužtikrina didesnės grąžos nei akcijos. Tad verčiau investicijas išsklaidyti į kelias turto rūšis ir tokiu būdu maksimaliai sumažinti finansinę riziką. 

3. Norint pradėti investuoti, reikia sulaukti tinkamo meto

Atidėliojimas ir geresnių laikų laukimas būdingas daugeliui žmonių ir daugelyje gyvenimiškų situacijų. Ne išimtis ir investavimas. Norintys pradėti investuoti neretai laukia palankaus laikotarpio – stabilios rinkos, ekonominės situacijos. Nenuostabu, kad esant neužtikrintumui dėl ateities, savo pinigų investuoti linkę nesame.

Tačiau nors investuojant iš tiesų svarbu stebėti rinką, jos pokyčius, ne mažiau svarbu žinoti ir dar vieną finansų rinkoms būdingą momentą. Kaip rodo istorija, finansų rinkos ir akcijų kainos po sukrėtimų anksčiau ar vėliau atsigauna. 

Taigi, norint pradėti investuoti, nėra tinkamo ar netinkamo meto. Svarbiausia tai daryti reguliariai ir pasikliauti ilgalaikiu rinkų augimu.