Pasyviai ar aktyviai valdomi fondai – kuriuos pasirinkti?

„Swedbank“ skaičiuoja, kad 2023 metais gyventojai, rinkdamiesi „Swedbank Robur“ fondus savo investicijas paskirstė beveik vienodai tarp aktyviai valdomų ir pasyviai valdomų (ar artimų indeksiniam investavimui) fondų. Į aktyviai valdomus fondus gyventojai nukreipė 51 proc. lėšų, o į pasyviai – 49 procentus. Tiesa, pridėjus ir gyventojų investicijas į biržoje prekiaujamus fondus (ETF) didesniu patrauklumu pasigirtų pasyviai valdomi fondai – į juos nukreiptų lėšų suma sudarytų apie 73 procentus.  

Tačiau, kuo gi šie fondai skiriasi ir kodėl investuotojai šiuo metu labiau vertina aktyviai valdomus fondus?

Aktyviai valdomi fondai siekia didesnės grąžos, pasyviai – vidurkio 

Aktyviai valdomi fondai pasižymi tuo, kad fondo valdytojas, remdamasis savo analizėmis ir prognozėmis, sprendžia, į kuriuos vertybinius popierius investuoti, o kuriuos – parduoti. Tokiu būdu fondas siekia atrinkti patrauklesnes, perspektyvesnes investicijas ir uždirbti investuotojams didesnę grąžą nei atitinkamos rinkos vidurkis. Pavyzdžiui, aktyviai valdomas fondas, investuojantis į JAV technologijų įmones, ieškos tokių bendrovių, į kurias investicijos galėtų užtikrinti didesnę grąžą, ir neinvestuos į tas, kurias vertins kaip rinkos vidutiniokes ar prastesnes.

Tuo tarpu pasyviai valdomi fondai, dar dažnai vadinami indeksiniais fondais, nesistengia atsirinkti perspektyviausių vertybinių popierių, o siekia atkartoti rinkos, į kurią investuojama, bendrinį indeksą, kitaip tariant – vidurkį. Taigi, šie fondai investuos proporcingai į visas pasirinktos krypties bendroves, kad užtikrintų vidutinę to sektoriaus grąžą.

Iliustratyviu pavyzdžiu gali būti 2023 metais finansų rinkose fiksuotas technologijų sektoriaus bumas. Jei investuotojai pasyviu būdu investavo į etaloninį JAV akcijų indeksą „S&P500“, jų grąža siekė iki 24 proc., t.y. tiek, kiek pabrango 500 įmonių apimantis indeksas.

Tačiau jei investuotojas rinkosi aktyviai valdomą fondą, investuojantį į JAV akcijas, jis galėjo tikėtis kur kas geresnės grąžos, nes šiame JAV akcijų sąraše itin išsiskyrė vadinamosios „didžiojo septyneto“ kompanijos („Alphabet“, „Amazon“, „Apple“, „Meta Platforms“, „Microsoft“, „NVIDIA“ ir „Tesla“), kurių akcijų bendras brangimas siekė net 75 procentus.

Beje, invastavimo ekspertai šiandien kalba apie aktyviai valdomų fondų privalumus ne tik dėl potencialiai didesnės grąžos, bet ir dėl esamo finansinio ciklo. Po ilgai trukusio žemų ar netgi nulinių palūkanų laikotarpio, centriniai bankai per pastaruosius metus reikšmingai pakėlė bazines palūkanų normas. Tai daro reikšmingą įtaką įmonėms, kurios turi didelių finansinių įsipareigojimų, nes joms skolos aptarnavimas atsieina žymiai brangiau. Tad aktyviai valdomi fondai siekia atsirinkti ir investuoti į tas įmones, kurios turi mažiau skolų ar yra mažiau priklausomos nuo skolinto kapitalo bei tokiu būdu gali užtikrinti didesnę grąžą.

Be aktyviai ar pasyviai valdomų fondų terminų, investuotojų aplinkoje dažnai išgirsite minint ir biržoje prekiaujamus fondus (ETF). Šie fondai įprastai priskiriami prie pasyviai valdomų, nes dažniausiai siekia atkartoti tam tikras rinkas (pavyzdžiui atskirų žaliavų, nekilnojamo turto, augimo akcijų) ar indeksus, tačiau gali būti ir aktyviai valdomų ETF. Pavyzdžiui, „Nasdaq“ Baltijos fondų prekybos sąraše iš viso yra 3 fondai, iš kurių du yra aktyvūs – „Baltic Horizon Fund“ ir „EfTEN United Property Fund“, o vienas – pasyvus, investuojantis pagal indeksą – „OMX Baltic Benchmark Fund“.

Taip pat gali būti ir hibridinio valdymo fondų. Pavyzdžiui pasyviai valdomi fondai, kurie turi tvaraus investavimo tikslų, imasi vykdyti įmonių atranką pagal tvarumo kriterijus. Todėl tokie pasyvūs fondai ir vadinami hibridiniais arba artimais indeksiniams fondams.

Matyti, ar fondas yra valdomas aktyviai, ar pasyviai, galima peržiūrėjus fondo aprašymą. Pavyzdžiui, „Swedbank Robur“ fondų sąraše yra tiek aktyviai, tiek ir pasyviai valdomų fondų. II-os ir III-ios pakopos pensijų fondai taip pat dažniausiai yra valdomi aktyviai, nors daugėja ir pasyviai valdomų pensijų fondų.

Skiriasi kaina ir mokesčiai

Jau minėjome, kad aktyviai valdomi fondai siekia pralenkti rinkos grąžą. Tačiau pasakius A, reikia pasakyti ir B: nors investuotojai gali tikėtis iš tokių fondų uždirbti daugiau, tačiau istoriškai geresni tam tikro fondo rezultatai negarantuoja, kad bus pralenktas indeksas ar užtikrinta tam tikra rinkos grąža ateityje.

Be to, aktyviai valdomi fondai turi ir savo minusą – perspektyvių įmonių atranka, analizės reikalauja daug darbo, tad tokie fondai patiria didesnius karštus. Todėl jie gali turėti didesnį valdymo ar net papildomą sėkmės mokestį. Tiesa, sėkmės mokestis dažniausiai taikomas tik nuo tam tikros metinės grąžos ribos, kuri gali būti nerizikingos grąžos dydis (pvz. 6 mėn. Euribor) ar konkretus dydis, tarkime, 5-10 procentų.         

Tuo tarpu pasyvūs fondai pasižymi mažesniais kaštais, tad ir žemesniais valdymo mokesčiais. ETF fondų atveju šie mokesčiai vadinami bendruoju išlaidų koeficientu (angl. TER), kuris gali siekti 0,1-0,5 proc. per metus nuo Europos biržose prekiaujamų fondų turto vertės. Pavyzdžiui, pasyviai valdomų arba artimų indeksiniams fondams „Swedbank Robur Access Edge“ šeimos fondų mokesčiai siekia nuo 0,32 iki 0,57 procento. Palyginimui, aktyviai valdomų „Swedbank Robur“ fondų išlaidų koeficientas siekia iki 1,63 procento.

Tiesa, kalbant apie mokesčius, reikia vertinti ne tik valdymo ir sėkmės, bet ir fondo vienetų įsigijimo bei išpirkimo mokesčius, nes jie taip pat turės įtakos finansinei grąžai. Pavyzdžiui, įsigyjant ir parduodant ETF vienetus, dažniausiai teks sumokėti minimalų sandorio mokestį, kuris „Swedbank“ gali svyruoti nuo 8 Eur iki 11 eurų. Todėl jeigu planuojate investuoti mažomis sumomis, šis faktorius yra svarbus – neverta investuojant 100 Eur rinktis instrumento, kurio įsigijimas kainuos 8 eurus. Tuomet geriau rinktis investicinius fondus, kurie netaiko įsigijimo ir išpirkimo mokesčio, ir gali būti arba valdomi aktyviai, arba yra artimi indeksiniams fondams. Tuo tarpu investuojant didesnes sumas įsigijimo ir išpirkimo tarifo įtaka sumažėja.\

Svarbi ir diversifikacija

Prie pasyvių ar indeksinių fondų trūkumo verta paminėti mažesnę jų diversifikaciją tarp skirtingų rinkų, turto klasių ar investavimo strategijų. Pasyvūs fondai įprastai apima vieną turto klasę ar vieną investavimo strategijos tipą, o aktyvūs fondai (pvz. pensijų fondai) gali itin plačiai paskirstyti investicijas tarp skirtingų turto klasių, kaip akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas, žaliavos ar kitos alternatyvios investicijos. Taip padidinama diversifikacija bei sumažinami fondo vertės svyravimus.  

Todėl bendra taisyklė tokia, kad jeigu investuotojas yra mažiau patyręs ir nenori prisiimti didesnės rizikos, aktyviai valdomas plačiai diversifikuotas fondas gali būti geresnis sprendimas. Aktyviai valdomi savitarpio fondai dažniausiai turi labai mažas minimalios investicijos sumas (pvz. nuo 1 Eur) ir neturi minimalaus operacijos mokesčio, kuris yra pasyviai valdomų ETF atveju. Tad periodiškai investuojant nedidelėmis sumomis galima sumažinti riziką, kad investuosite rinkoje netinkamu  momentu.

O jeigu investuotojai turi patirties, gerai supranta atskirų turto klasių riziką ir skiria didesnes sumas, jie gali pasinaudoti pasyviai valdomų ETF fondų pasiūla. Tokiu atveju investuotojas turi pats atlikti fondų valdytojų darbą – susidėlioti investavimo strategiją, diversifikuoti investicijas ir atskirai bei disciplinuotai atlikti pirkimo ar pardavimo operacijas.

Beje, pasyvūs ETF fondai taip gali sudomini turinčius labai specifinių investavimo idėjų, kurios reikalauja dar siauresnio sektorinio, regioninio, turtų klasių ar tam tikrų investavimo objektų savybių atsirinkimo. Jau šiandien yra įvairiausių ETF, kurie investicijas nukreipia į dirbtinio intelekto verslus, tam tikrus nekilnojamo turto segmentus, atskiras žaliavas, kaip litis, kakava ar kitas alternatyvias investicijas. Greta to, šie pasyvūs instrumentai leidžia investuoti su skirtingu svertu, rinktis atvirkštinę grąžą (uždirbti net kai tam tikros rinkos krenta), nuspręsti ar gauti dividendų mokėjimus, ar juos reinvestuoti.

Tokių nišinių idėjų realizavimui galima ieškoti ir aktyviai valdomų fondų, tačiau jei tai investiciniai fondai, kuriais neprekiaujama biržoje, priėjimas prie jų smulkesniam ar neinstituciniam investuotojui gali būti ribotas.

Čia pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti / parduoti konkrečias finansines priemones. „Swedbank“, AB, nevertino, ar šios nurodytos finansinės priemonės Jums tinka. Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė investavimo laikotarpiu gali ir mažėti, ir didėti.