Baltijos akcijų biržos – per žingsnį nuo istorinio piko

Baltijos šalių akcijų rinka vis labiau traukia investuotojus. Pagrindinis akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ per 2025 m. balandį–birželį pakilo 4,1 proc. ir vos 2 proc. atsiliko nuo visų laikų aukščiausio taško, užfiksuoto 2021 m. rugsėjį. Tai jau trečias ketvirtis iš eilės, kai vietinė akcijų rinka fiksuoja teigiamą grąžą. Be to, Vilniui susiklostė palankios aplinkybės perimti aktyviausios Baltijos biržų prekyvietės vardą iš Talino.

„Per antrąjį šių metų ketvirtį JAV „S&P 500“ indeksas pakilo 10,6 proc. ir pasiekė naują piką, bet dėl korekcijos kovo ir balandžio mėnesiais nuo metų pradžios jis yra paaugęs tik 5,5 proc. Baltijos indeksas, per tą patį laikotarpį pakilęs 15,9 proc. Dar patraukliau vietinė rinka atrodo įvertinus JAV dolerio vertės nuosmukį euro atžvilgiu“, – sako Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.

Pasak jo, vertinant eurais, „S&P 500“ indeksas per pirmąjį 2025 m. pusmetį nusmuko 7,3 proc., dėl to Baltijos akcijų indekso grąža viršija JAV akcijas daugiau nei 20 proc. Be to, vietinės akcijos šiemet lenkia ir Europos pagrindinį akcijų indeksą „STOXX Europe 600“, kuris per antrą ketvirtį paaugo 1,4 proc., o nuo metų pradžios – 6,6 proc.

Sužibėjusi „Vilkyškių pieninė“

Per antrąjį ketvirtį iš daugiau nei 70-ties Baltijos akcijų biržose listinguotų įmonių 35-ių akcijų pabrango. Tarp didesnės nei 100 mln. eurų rinkos kapitalizacijos įmonių labiausiai brango pieno perdirbėjos „Vilkyškių pieninė“ akcija.

„Nepaisant gegužės pabaigoje prasidėjusios korekcijos, „Vilkyškių pieninės“ akcijos kaina biržoje paaugo 23 proc. vien per antrąjį ketvirtį, o nuo metų pradžios – 39 proc. Vis dėlto investuotojų entuziazmą prislopino bendrovės paskelbti 2025 m. pirmojo ketvirčio rezultatai“, – situaciją rinkoje apžvelgia V. Lapė.

Rezultatai parodė, kad nors bendrovės pajamos padidėjo 26 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pelno rodikliai krito – EBITDA traukėsi 6 proc., o grynasis pelnas buvo 18 proc. mažesnis. Kitų trijų Vilniaus biržoje listinguotų pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“ akcijos per antrąjį ketvirtį atpigo.

Grįžo susidomėjimas „Akola“

Lietuvos žemės ūkio ir maisto gamybos grupė „Akola“, investuotojų dėmesio centre buvusi 2021–2022 m., ir vėl sulaukė susidomėjimo. Ji palyginamuoju laikotarpiu buvo antra labiausiai brangusi stambesnė bendrovė Vilniaus biržoje.

„Bendrovės „Akola“ akcijų kaina padidėjo 22 proc. per ketvirtį investuotojams reaguojant į paskelbtus solidžius finansinius rezultatus. Bendrovė pranešė, kad per 2025 m. pirmąjį kalendorinį ketvirtį grynąjį pelną išaugino nuo 1 mln. eurų iki 13 mln. eurų“, – atkreipia dėmesį V. Lapė.

Vėliau „Akola“ rinką informavo apie nuo 70–90 mln. eurų iki 80–100 mln. eurų didinamą einamųjų finansinių metų EBITDA prognozę.

Investuotojai toliau graibstė Estijos statybų įmonės „Merko Ehitus“ akcijas – per antrąjį ketvirtį jos pabrango 20 proc., o nuo metų pradžios – apie 50 proc.

„Nuo 2024 m. rugsėjo pabaigos, kai prasidėjo šios akcijos ralis, jos kapitalizacija išaugo beveik 2 kartus – nuo 294 mln. eurų iki 555 mln. eurų“, – pastebi ekspertas.

Pirmojo ketvirčio rezultatai parodė, kad „Merko Ehitus“ pajamos augo 5 proc., o grynasis pelnas – apie pusantro karto, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Atpigo Vilniaus biržos flagmanė

Tarp didesnės kapitalizacijos pozicijų labiausiai atpigo viena likvidžiausių Baltijos biržų akcijų bankas „Artea“, kuris gegužę oficialiai pakeitė pavadinimą iš Šiaulių banko. Per antrąjį ketvirtį jo akcijos kaina nusmuko 9 proc. (įvertinus išmokėtus dividendus nuosmukis sudarė 3 proc.). Per ankstesnius du ketvirčius šio banko akcija paaugdavo po beveik 15 proc.

Bankas pranešė per pirmąjį ketvirtį uždirbęs 21 proc. mažiau grynojo pelno nei prieš metus, o nuosavo kapitalo grąža susitraukė nuo 17,6 proc. iki 12,4 proc. Birželio mėnesį „Artea“ užbaigė apie mėnesį trukusį savų akcijų supirkimą biržoje, kurio metu įsigijo apie 0,4 proc. visų akcijų už 2,2 mln. eurų.

„Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“ buvo antra ir trečia daugiausiai kritusios stambesnės akcijos – jų kainos sumažėjo atitinkamai 8 proc. ir 7 proc.

Atsisveikinimas su „Enefit Green“

Gegužės 12 d. baigėsi savanoriškas Estijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „Enefit Green“ akcijų supirkimas, per kurį mažumos akcininkai pardavė apie 20 proc. visų akcijų Estijos valstybei priklausančiai energetikos milžinei „Eesti Energia“. Jos akcijų dalis padidėjo nuo 77 proc. iki 97 proc. Už tai smulkieji investuotojai gavo apie 180 mln. eurų.

„Tai mūsų biržoms labai reikšminga suma, prilygstanti „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvartai per 2025 m. pirmuosius šešis mėnesius. Rinkoje buvo aktyviai diskutuojama, kaip investuotojai šiuos milijonus panaudos. Buvo viliamasi, kad jie didžiąja dalimi bus reinvestuoti į kitas Baltijos akcijas taip paskatinant jų brangimą, tačiau to požymių kol kas nematėme“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Likę 3 proc. „Enefit Green“ akcijų bus supirkti iš smulkiųjų akcininkų privalomai už tokią pačią kainą kaip ir savanoriškame supirkime. Liepos 2 d. „Enefit Green“ pateikė prašymą Talino biržai delistinguoti akcijas.

„Tai žymi paskutinius bendrovės žingsnius akcijų rinkoje, kurioje ji debiutavo prieš mažiau nei keturis metus ir buvo tapusi viena aktyviausiai prekiaujamų pozicijų“, – reziumuoja „Swedbank“ ekspertas.

Vilniaus biržos proveržis

2025 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos akcijų prekybos apyvarta augo pirmą kartą po 11-os neigiamų ketvirčių iš eilės. Antrąjį ketvirtį šis augimas buvo ne tik išlaikytas, bet ir dar paspartėjo. Jo metu trijose Baltijos biržose prekybos akcijomis apyvarta siekė 179 mln. eurų –  54 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Iš daugiau nei 70-ies listinguotų įmonių net 40-imt išsiskyrė kilusiu prekybos aktyvumu. Per pirmus šešis mėnesius sugeneruota prekybos apyvarta jau siekia daugiau nei 80 proc. viso 2024 m. lygio.

„Jei analizuotume tris Baltijos biržas atskirai, didžiausias aktyvumo augimas stebėtas Vilniuje, kur prekybos akcijomis apyvarta siekė 82 mln. eurų ir buvo 92 proc. didesnė nei prieš metus. Aktyviausia vietinė birža Talinas išsiskyrė lėčiausiu augimu. Apyvarta šioje biržoje pakilo 31 proc. iki 91 mln. eurų. Mažiausioje regione Rygos biržoje apyvarta ūgtelėjo 57 proc., bet vis tiek tesiekė 5 mln. eurų“, – sako V. Lapė.

Dėl spartesnio Vilniaus biržos augimo jos dalis (46 proc.) bendroje „Nasdaq Baltic“ apyvartoje beveik susilygino su Talino (51 proc.).

V. Lapė prognozuoja, kad iš estų biržos pasitraukus vienai aktyviausiai prekiaujamų bendrovių „Enefit Green“, jau artimiausioje ateityje Vilnius galėtų aplenkti Taliną ir taptų didžiausia pagal apyvartas Baltijos šalių akcijų prekyviete. „Tai būtų reikšmingas pasiekimas Lietuvos akcijų rinkai, nes paskutinius penkis metus apyvartos Taline buvo vidutiniškai apie pusantro karto didesnės nei Vilniuje“, – sako jis.

Rekordiniai obligacijų platinimai

Balandį ir gegužę įvyko pirmieji Baltijos šalių akcijų platinimai šiais metais. Nedidelė Estijos statybinių medžiagų gamintoja „Primostar“ siekė IPO metu pritraukti 1 mln. eurų. Nors ji pasiekė tik apie trečdalį šios sumos, įmonė nusprendė užbaigti IPO ir listinguoti savo akcijas alternatyvioje „First North“ biržoje. Birželio pabaigoje „Pirmostar“ kapitalizacija siekė apie 10 mln. eurų.

Kita įmonė, platinusi akcijas, buvo Latvijos finansų sektoriaus žaidėjas „Indexo“. Ji taip pat nesulaukė pakankamo investuotojų susidomėjimo. Per antrinį akcijų platinimą „Indexo“ pritraukė apie du trečdalius iš norėtos 4 mln. eurų sumos.

„Neaktyvi akcijų platinimų rinka radikaliai skiriasi nuo bumo obligacijų segmente. „Nasdaq Baltic“ gegužę pasigyrė apie rekordinį obligacijų viešų siūlymų skaičių – vienu metu buvo platinamos net 9 emisijos“, – pažymi ekspertas.

„Swedbank“ skaičiuoja, kad per 2025 m. pirmus šešis mėnesius Baltijos šalių įmonės įgyvendino 40 obligacijų platinimų, per kuriuos pritraukė daugiau nei 2 mlrd. eurų kapitalo.