Svarbiausi įvykiai ir išmoktos pamokos 2023 m.

Jeigu reikėtų vienu žodžiu apibūdinti praėjusius, 2023-iuosius, metus finansų rinkose, vienas pirmųjų pasirinkimų būtų – gluminantys. Turint omeny bendrą šio prasidėjusio dešimtmečio kontekstą, praėjusiais metais nesulaukėme išmušančių iš vėžių „juodųjų gulbių“. Karo židiniai išliko lokalizuoti, pandemija toliau grimzdo į užmarštį, „meme stock“ akcijos liko kaip prisiminimas kino filmuose, todėl daugelis investuotojų galėjo mėgautis nuosekliu prieaugiu akcijų ir obligacijų rinkose. 

Vis dėlto daugelis finansų rinkų dalyvių su palengvėjimu atsikvėpė išlydėdami praėjusius metus, nes įtampos ir nerimo tikrai netrūko. Retrospektyviai žvelgiant, daugelio analitikų pesimistiškos prognozės 2023-iesiems taip ir neišsipildė, o investuotojų emocijas labiausiai lėmė recesijos, kuri taip ir neatėjo, laukimas. Peržvelkime įsimintiniausius praėjusių metų įvykius.

Agresyvūs centriniai bankai. Mažai kas tikėjosi tokių staigių ir užsitęsusių monetarinės politikos pokyčių. Pabūgę infliacijos didieji centriniai bankai kėlė palūkanų normas be sustojimo tris pirmuosius metų ketvirčius. Ir kiekvienas FED ar ECB palūkanų normų pakėlimas buvo lydimas analitikų prognozėmis, kad iki metų galo tokios aukštos palūkanos negalės išsilaikyti. Nepaisant vyravusio skepticizmo, bazinės palūkanos buvo nuosekliai padidintos iki 5,25 proc. JAV ir 4 proc. Euro zonoje, o analitikai toliau nuosekliai prognozuoja jų mažėjimą.

Nenugalima ekonomika. Nepaisant lėtėjančio kreditavimo, augančios finansinės įtampos ir prastėjančių verslo ir gyventojų lūkesčių, bendra ekonominė situacija Vakarų pasaulyje išliko stebėtinai stabili. Žinoma, ekonomikos ciklas įžengė į lėtėjimo stadiją, tačiau daugelis makroekonominių rodiklių, lemiančių investuotojų nuotaikas, taip ir neparodė artėjančios recesijos požymių. Darbo rinkos duomenys, įmonių skelbiami pelnai, infliacijos rodikliai, BVP pokyčiai ne sykį praėjusiais metais teigiamai nustebino rinkų dalyvius, vis atitolindami ekonomikos griūties scenarijus.

Akcijų rinkų prisikėlimas. Kaip feniksas iš pelenų akcijų indeksai susigrąžino per 2022-uosius metus prarastus uždarbius ir sugrįžo į aukščiausius visų laikų lygius. Žinoma, augimas nebuvo tolygus: metų pradžia nežadėjo nieko gero nė vienai rinkai ar sektoriui, tačiau lūkesčius pranokstantys rezultatai bei kalbos apie artėjančią palūkanų normų kėlimo „pauzę“ smarkiai stumtelėjo į viršų atskirų kompanijų akcijų kainas. JAV pasižymėjo technologijų sektorius, Europoje – bankai ir ciklinių kompanijų akcijos. Dažnu atveju investuojantys į diversifikuotus akcijų fondus galėjo pasidžiaugti dviženkliais procentiniais prieaugiais praėjusiais metais. 

Obligacijos – vėl madingos. Dešimtmetį pamirštos ir nurašytos, labiausiai nukentėjusios per 2022-uosius metus, obligacijų rinkos, atrodo, atsispyrė nuo dugno, o metų pabaigoje jų kainos iššovė kaip naujametiniai fejerverkai. Visi suskubo fiksuoti pajamingumus laukiant artėjančių palūkanų mažinimo ciklo. Apskritai, obligacijų kainų pokyčiai labiau panašėjo į akcijų kainų šuolius, kadangi investuotojai turėjo naujai išmokti vertinti obligacijų rizikas rinkoje, kurioje nebeliko tokio stambaus žaidėjo kaip centrinis bankas su begaliniais „kiekybinio skatinimo“ resursais.

Pigių pinigų eros pasekmės. Klaidinga būtų manyti, kad palūkanų normos pakėlimas praėjo be jokių pasekmių. Pirmieji tai pajuto komerciniai bankai, savo portfeliuose laikę nuostolių sukaupusių obligacijų. JAV neišvengė kelių regioninių bankų bankrotų ir susijungimų, o FED buvo priverstas imtis specialių skatinimo programų bankų sektoriui stabilizuoti. Šveicarijos bankų susijungimai taip pat vyko dėl skylių, paliktų balanse, kuomet pinigai buvo pigūs ir rizikos apetitai gerokai viršijo galimybes skolinti. Kita jautri tema išliko komercinio nekilnojamojo turto sektorius, kuriam prognozuoti nemokumai ir kainų krachas taip ir neatėjo praėjusiais metais, nors daugelis nekilnojamojo turto valdytojų su nerimu ir toliau stebi mažėjančius objektų pajamingumus bei artėjančius refinansavimo terminus.