„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus: turbulencijos kapitalo rinkose vasarą ir ką investuotojams žada ruduo

Rugpjūčio pradžioje paskelbti darbo rinkos duomenys privertė investuotojus suabejoti JAV verslo ciklo tvirtumu. Įmonių apklausos parodė, kad įmonės planuoja samdyti mažiau darbuotojų, o nedarbo lygis padidėjo. Įprastai rimtesnis nedarbo lygio padidėjimas pranešdavo apie ateinančią recesiją, todėl rinkos gana aštriai sureagavo – daugelis pagrindinių akcijų indeksų pasikoregavo žemyn 5 proc., o Japonijos akcijų rinka vienu metu buvo smukusi beveik 20 proc. Kita vertus, daugelis kitų rodiklių indikavo apie vis dar spartų JAV ekonomikos augimą, o nedarbo lygio padidėjimą lėmė augantis darbo jėgos skaičius, todėl baimė gana greitai atsitraukė ir per kelias savaites rinkos grįžo į buvusį lygį. 

Tačiau turbulencija vis tik turėjo ilgalaikių pasekmių. Susirūpinimas dėl darbo rinkos sveikatos paskatino finansų rinkas tikėtis greitesnio ir didesnio palūkanų normų mažinimo. JAV Federalinis rezervų bankas šiemet, tikėtina, mažins palūkanas tris kartus po 0,25 proc. punkto, Europos centrinis bankas – dar du kartus.  Žemesnės palūkanos teigiamai paveiktų tiek realią ekonomiką, tiek ir turto kainas, tad pasikoregavę palūkanų lūkesčiai tikrai prisidėjo prie akcijų kainų atsigavimo.

Kita vertus, tai, kad tuo pačiu metu brangsta ir trumpo laikotarpio obligacijos, ir auksas rodo, jog investuotojai linkę ieškoti saugumo. Abi šios turto klasės laikomos tam tikromis užuovėjomis – išaugus rizikai investuotojai nukreipia lėšas į šias turto klases taip bandydami apsaugoti savo lėšas. Tokie pokyčiai rinkose rodo, kad šiuo metu baimės lygis tarp investuotojų yra išaugęs. 

Rizikų yra, bet nebūtina į jas kasdien kreipti dėmesio

Rugpjūčio mėnesio įvykiai yra geras pavyzdys, kodėl ilgalaikiam investuotojui neverta pernelyg atidžiai sekti kasdienių kainų svyravimų. Stebint raudonai nusidažiusias Japonijos ar kitų šalių rinkas, skaitant grėsmingas antraštes, kai kam galėjo kilti minčių, kad reikia viską parduot, nes tuoj viskas grius. Kita vertus, netyčia „pramiegojus“ visą rinkų chaosą ir matant rugpjūčio pabaigos portfelio rezultatą, neišeitų pasakyti, kad išvis kas nors per vasarą įvyko. Kartais rinkos išsigąsta, kartais įvairūs techniniai veiksniai išprovokuoja neracionalius kainų judėjimus. Investuotojui, kurio horizontas yra dešimtmečiai, reikia išmokti ignoruoti tokius trumpalaikius susvyravimus. 

Svyravimų artimiausiu metu, tikėtina, dar bus. Nors rinkos ir atsitiesė po palyginti gilaus sukrėtimo, bet tolesnių turbulencijų tikimybė išlieka didelė:

• Artėja itin konkurencingi JAV prezidento rinkimai, kuriuose dalyvaujantys kandidatai Donaldas Trumpas ir Kamala Harris turi skirtingas ir ne iki galo aiškias vizijas ekonomikai, todėl rinkos gali jautriai reaguoti į jų viešus pasisakymus, vieno ar kito kandidato populiarumo pokyčius;
• Situacija Artimuosiuose Rytuose toliau išlieka įtempta. Izraelio ir Irano konfrontacijos paaštrėjimas galėtų aukštyn pasiųsti energijos kainas, o tai sujauktų centrinių bankų planus nuosekliai mažinti palūkanas;
• JAV ekonomika siunčia dviprasmiškų signalų. Panika dėl galimos recesijos nebuvo visai be pagrindo – jei darbo rinka iš tiesų rimčiau susilpnėtų, rinkos reaguotų skaudžiai;
• Kinija vis dar neranda tvarios augimo strategijos. Subliuškus NT burbului, kinai stipriai investavo į pramonės plėtrą, tačiau pasaulinė paklausa yra nepakankama, kad sugertų visą Kinijos gamybos potencialą. Jei smuktų Kinijos pramonė, gali pastebimai pasikoreguoti įvairių žaliavų kainos.

Rizikų visada yra nemažai ir rinkos rudenį bus gana nervingos. Panašūs susvyravimai, kuriuos matėme rugpjūčio pradžioje, gali pasikartoti, bet reiktų jų pernelyg nesureikšminti. Ekonominio augimo trajektorija artimiausių kelių metų perspektyvoje atrodo gana užtikrintai, nors rizikos šiek tiek ir krypsta į neigiamą pusę.