Tinklaraštis
Valiutos rizikos grėsmės – ką reikia žinoti investuojant skirtingomis valiutomis
Rizikų finansų pasaulyje yra įvairių. Visi investuotojai išskirtinai galvoja ir žino vieną iš jų – kainos kritimo riziką. Visgi baisiausios rizikos tos, apie kurias galvojama per retai. Viena iš tokių klastingų rizikų yra valiutos rizika, kartais veikianti ne tik pavienius investuotojus – dėl jos bankrutuoja net valstybės.
Valiutos rizika kasdienybėje
Valiutos rizika susijusi su investavimu skirtingomis valiutomis. Kadangi prekes ir paslaugas perkame už eurus, daugeliui Lietuvos investuotojų namų valiuta yra būtent euras, tad visas savo investicijas bei jų grąžą turime skaičiuoti eurais.
Tarkime, 2021 metų vasarą nusprendėte įsigyti naują automobilį už 30 tūkst. eurų. Sutarties pasirašymo dieną sumokėjote 3 tūkst. eurų avansą, o 27 tūkst. pasilikote gulėti sąskaitoje iki faktinio automobilio pristatymo už metų.
Nenorite, jog pinigai nuvertėtų, tačiau bijote juos prarasti investuodami agresyviai, todėl renkatės indėlius – tik ne eurais, o zlotais. Galvojate, kad Lenkija didelė šalis, turinti stiprią ekonomiką ir viskas bus gerai, o už zlotus galima gauti didesnes palūkanas nei už eurus, todėl 2021 metų birželį už 27 tūkst. eurų perkate 122 tūkst. zlotų ir paliekate juos metams už 3,5 proc. palūkanas.
Šių metų birželio pabaigoje uždarote savo indėlį Lenkijos valiuta ir į einamąją sąskaitą gaunate 126 tūkst. zlotų, tačiau konvertavus juos atgal į eurus, sąskaitoje atsiranda tik 26,5 tūkst. eurų. Ne 3,5 proc. daugiau, o net 2 proc. mažiau nei įdėjote prieš metus!
Taip nutiko, nes zlotas per tuos metus prieš eurą nuvertėjo kiek daugiau nei 5 procentais. Nors zlotų padaugėjo, eurų sumažėjo. Tai yra klasikinis valiutinės rizikos materializavimosi pavyzdys, kuris net nėra labai žiaurus – sugalvojus praeitą birželį pasidėti 27 tūkst. eurų indėlį Turkijos lyromis, šiandien tas indėlis būtų vertas tik 15 tūkst. eurų.
Būna ir blogiau
Aprašyta situacija, nors nemaloni, tėra pigi klaida. Žymiai liūdnesnės pasekmės laukia tada, kai smarkiai pajuda rezervinės pasaulio valiutos, kuriomis dažnai skolinasi tos valstybės, kurių namų valiutų tarptautiniai investuotojai nelabai nori turėti.
Istoriškai JAV doleris yra pagrindinė rezervinė pasaulio valiuta. JAV centrinio banko skaičiavimu, 50–60 proc. tarptautinių finansinių įsipareigojimų yra denominuoti JAV doleriais, o bendrai tarptautiniuose komerciniuose santykiuose doleris naudojamas 70 proc. laiko. Ypatingai šią valiutą finansinėms operacijoms ir skoloms finansuoti mėgsta Azijos bei Lotynų Amerikos šalys.
Šios valstybės savo ūkyje naudoja ne JAV dolerius, o savas valiutas. Tad ir mokesčius renka, biudžetus planuoja namų valiutomis. Kol dolerio ir namų valiutos kursas yra stabilus, tol viskas gerai, tačiau jei JAV doleris per trumpą laiką pabrangsta smarkiau, valstybė susiduria su problemomis dėl skolų aptarnavimo.
Pavyzdžiui Filipinų pesas per pastaruosius metus prieš JAV dolerį nuvertėjo 10,4 procento. Tai reiškia, kad kiek daugiau nei trečdalis visos Filipinų skolos (maždaug 80 mlrd. USD) per 12 mėnesių pabrango 10 procentų. Brango ne tik palūkanos – grąžinti taip pat reikės bent 10 proc. didesnę sumą pesų. Įvertinus, kad Filipinų metinis biudžetas siekia beveik 100 mlrd. JAV dolerių, potencialus deficitas dėl sustiprėjusio JAV dolerio valstybei gali būti net labai reikšmingas. Ypač šalyje prasidėjus recesijai.
Kas lemia valiutos silpnėjimą ar stiprėjimą? Paklausa ir pasiūla. Kuo investuotojai, verslai, žmonės labiau nori tam tikros valiutos, tuo labiau ją perka, tuo ji tampa stipresnė. Ilguoju laikotarpiu pasitikima tomis valiutomis, kurias išleidusi valstybė yra stabili, turi stiprią ekonomiką su valdžių atskyrimo principais, teisinės sistemos patikimumu bei nepriklausomumu.
Trumpuoju laikotarpiu valiutas veikia centrinių bankų politika. Kadangi šiandien JAV centrinis bankas agresyviai didina palūkanas (o palūkanos yra pinigų kaina) bei mažina dolerių kiekį rinkoje, kai tuo tarpu JAV doleris yra pagrindinė tarptautiniams atsiskaitymams naudojama valiuta, JAV dolerio paklausa auga, o pasiūla mažėja. Dėl šios priežasties doleris brangsta prieš daugumą pasaulio valiutų. Net ir prieš stabilias bei patikimas valiutas, kurių pasiūla nebūtinai mažėja. JAV doleris dabar tiesiog reikalingas visiems.
Arčiau namų – euras ir doleris
Šią vasarą euro ir JAV dolerio kursas pasiekė dviejų dešimtmečių žemumas. Per pastaruosius 12 mėnesių euras prieš JAV dolerį atpigo net daugiau nei Filipinų pesas – visais 14 procentų. Nors Europos valstybės doleriais skolinasi gerokai mažiau nei kiti žemynai, smarkiai atpigusio euro pasekmes jaučiame ir mes.
Pirmiausia dėl to, kad energetikos resursais pasaulyje beveik išskirtinai prekiaujama už JAV dolerius. Pavyzdžiui, nafta per pastaruosius dvylika mėnesių, vertinant USD, brango 35 procentais, tad pirkėjams eurais realus brangimas siekė 50 procentų (kainos ir valiutos pokytis). Ši matematika galioja visoms prekėms, kurias perkame už JAV dolerius. Euro silpnumas tiesiogiai prisideda prie infliacijos Europoje.
Stiprėjantis doleris taip pat veikia investicijas. Jei uždirbamus eurus investuojate JAV doleriais, valio – per metus vien iš valiutos pokyčių uždirbote virš 10 procentų, bet jei investiciniame krepšelyje turite besivystančių rinkų valstybių ar įmonių obligacijų, gerai įvertinkite jų rizikas.
Besivystančiomis vadinamos šalys ir jose veikiančios didelės įmonės, kurios dažnai patenka į populiarius investicinius fondus bei indeksus, daug skolinasi JAV doleriais, nors pajamas gauna namų valiutomis.
Ypač ekonominio sulėtėjimo periodais, kurio pradžią dabar pergyvena pasaulis, tokia finansinių srautų struktūra gali būti labai rizikinga: sumažėjusios pajamos namų valiuta ir brangstanti skola JAV doleriais didina žirkles tarp pajamų bei išlaidų. Dalis skolininkų žirklėms išsiplėtus būna priversti bankrutuoti ar restruktūrizuoti skolas.
Taip pat negalima pamiršti, jog didžiųjų valiutų kursai per laiką turi tendenciją grįžti prie ilgalaikių vidurkių. Euro ir JAV dolerio atveju tas ilgalaikis vidurkis yra tarp 1,10 ir 1,20, arba 10–20 proc. aukščiau nei dabartiniai lygiai.
Gerai subalansuotam krepšeliui valiutų kursų įtaka didelės reikšmės ilguoju laikotarpiu neturi, tačiau per didelė alokacija į egzotiškus regionus ar viso krepšelio nukreipimas į stiprią, bet ne namų valiutą, gali turėti rimtų neigiamų pasekmių. Kol užsienio valiutos brangsta, apie neigiamas pasekmes galvoti investuotojai nėra linkę, bet ilguoju laikotarpiu visos rinkos juda cikliškai.
TOP 3 patarimai
Europos investuotojai visuomet turėtų prisiminti, jog prekes ir paslaugas perka už eurus, todėl investavimas kitomis valiutomis sukelia valiutinę riziką, kuri gali sumažinti investicijų grąžą ar net sugeneruoti nuostolius.
Egzotiški aktyvai dažniausiai neš tiek tiesiogines, tiek netiesiogines su užsienio valiutomis susijusias rizikas. Jos gali būti reikšmingos tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu.
Didžiausių pasaulio valiutų tarpusavio kursai ilguoju laikotarpiu linkę grįžti prie vidurkių, tačiau trumpuoju laikotarpiu gali svyruoti labai ženkliai.
