Kaip išeiti iš darbo nesusipykstant

Gyvename laikais, kai darbuotojų judėjimas tarp organizacijų yra itin didelis – susiduriame su „didžiojo atsistatydinimo“ reiškiniu ir aktyvia darbo rinka. Nors energijos išteklių ir infliacijos iššūkiai ekonomikos situaciją daro sunkiai nuspėjamą, prognozuojama, kad darbuotojų stygiaus klausimas išliks aktualus. Kalbinant keičiančius darbą žmones neretai tenka išgirsti, kad jie to daryti net neketino – tiesiog gavo įdomų pasiūlymą, dalyvavo darbo pokalbyje ir netikėtai priėmė sprendimą.
 
Kad ir kokia būtų situacija darbo rinkoje, vis dėlto darbo pakeitimas paveikia darbdavio ir darbuotojo santykį – jis gali nutrūkti negrįžtamai, pasikeisti jo dinamika. Tai priklauso nuo abiejų pusių veiksmų ir pastangų. Dažniausiai darbo keitimo procese dalyvauja darbuotojas ir jo tiesioginis vadovas, nuo jų bendravimo sklandumo ar jo trūkumo priklauso galutinis įspūdis, kuris susiformuoja apie darbovietę.

Nusivilti natūralu, kaltinti – ne

Jei žinia apie darbuotojo išėjimą netikėta, normalu, kad vadovas gali jaustis piktas ir nusivylęs. Dėl to visada labai svarbu nuolat skirti dėmesio pokalbiams apie karjerą, darbuotojo lūkesčius ir planus. Tai padės vadovui lengviau suprasti, kada darbuotojas jaučiasi „išaugęs“ savo poziciją ar net visą organizaciją. Tuomet viskas, ką galima padaryti − tai suteikti geras rekomendacijas ir nenutraukti ryšio.
 
Žinoma, nereikėtų turėti iliuzijos, kad tokie pokalbiai garantuos, jog darbuotojas dalinsis savo planais ir darbo pasiūlymais. Su kai kuriais tiesiog nepavyks sukurti pasitikėjimu grįsto ryšio, taip pat yra daugybė kitų priežasčių, dėl ko žmonės nėra linkę atvirauti. Viena iš jų gali būti anksčiau matyta vadovo reakcija į išeinančius kolegas, patirtys su kitais vadovais ar asmeninės nuostatos.
 
Pykčio ir nusivylimo jausmai dažnai slepia nebylų kaltinimą darbuotojui, kuris užaugo profesinėje srityje, daug išmoko, o dabar nusprendžia palikti organizaciją. Vis dėlto reikėtų gerbti darbuotojo pasirinkimą, nes vadovas greičiausiai pats anksčiau nusprendė jį samdyti, mokyti ir padėti augti.
 
Taip pat reikėtų pažvelgti į situaciją ir iš darbuotojo perspektyvos – galbūt jo dabartinė darbovietė negali pasiūlyti tokio įdomaus darbo, atlygio ir augimo perspektyvų, kokia siūlo naujas darbdavys.

Gairės vadovui

Vadovui, sužinojus apie darbuotojo išėjimą, reikėtų ramiai ir dalykiškai perimti darbus. Tam reikia paskirti komandos narius, kurie iš išeinančiojo perims sukauptas žinias. Jeigu žmonių, kuriems galima perduoti darbus, nėra, sutarkite, kaip darbuotojas aprašys savo atliekamas funkcijas, kad instrukcija galėtų pasinaudoti naujas kolega.
 
Darbuotojo išėjimas nuolat besikeičiančios darbo rinkos kontekste gali tapti proga vadovui pagalvoti apie aiškius darbo procesų aprašymus ir būdus, kaip juos atnaujinate, kad svarbi informacija išliktų ir būtų pasiekiama naujai pozicijoje pradedančiam dirbti specialistui.
 
Pagalvokite ir apie kitus komandos narius – sklandus darbuotojo išėjimas svarbus visiems. Taip pat tai gera proga vadovui inicijuoti pokalbius apie kitų kolegų savijautą, karjeros planus.

Kaip tinkamai atsisveikinti darbuotojui

Jei galutinai apsisprendėte išeiti iš dabartinės darbovietės, pirmiausia turėtumėte apsvarstyti, kaip naujieną pranešite savo vadovui. Jis turėtų būti pirmasis žmogus organizacijoje, sužinojęs apie jūsų sprendimą. Nors nuotolinis darbas mums tapo įprastas, geriau vadovą apie būsimus pokyčius informuoti gyvo susitikimo metu – taip parodysite, kad pokalbis jums iš tiesų svarbus.
 
Taip pat nepalikite nebaigtų darbų kitiems. Žinoma, kai kuriais atvejais užbaigti visų darbų bus neįmanoma, bet rūpestis juos aiškiai perduoti ir atlikti kuo daugiau, yra būtinas. Atsainus pasakymas, kad naujai įmonei labai reikia, jog darbus pradėtumėte kuo greičiau, nėra pats geriausias sprendimas.
 
Beje, renkantis darbuotojus „Swedbank“ ir tariantis dėl jų darbo pradžios datos, visada pozityviai vertinu, jei pasirinktas darbuotojas sako privaląs užbaigti ataskaitą ar padaryti kitą darbą, nes priešingu atveju buvusiai darbovietei kils daug nepatogumų. Tai parodo darbuotojo atsakomybę ir dėmesį ne tik savo, bet ir kitų interesams.

Galvoti apie ilgalaikę perspektyvą

Palikus darbą, bent kurį laiką reikėtų „nemedžioti“ kolegų iš buvusios įmonės ar komandos, nors apibrėžto „etiško“ laiko nėra – vieniems atrodo normalu vienu metu persivilioti kelis ar net grupę darbuotojų, kiti susilaiko nuo tiesioginių pasiūlymų įmonės kandidatams, jeigu jau pakvietė ką nors iš komandos dirbti pas save.
 
Net jei žinote, kad buvęs kolega nori keisti darbą, siūlydamas jam tai padaryti nedelsiant tikrai paliksite prastą įspūdį buvusiems kolegoms. Pirmiausia dėl to, kad jums išėjus, tikėtina, komandos darbo krūvis gali būti išsibalansavęs, o dar vieno ar kelių kolegų praradimas gali tik pagilinti ir taip sudėtingą situaciją. Net jei nesate susisaistę nekonkuravimo sutartimi, palaukite prieš kviesdami kolegas į naują komandą.
 
Dažnai sakoma, kad darbo nereikia painioti su asmeniškumais ir svarbu pasirūpinti savo interesais. Tačiau darbe, kaip ir bet kur kitur, mes kuriame ryšius su žmonėmis − kolegomis, vadovais, klientais. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir faktą, kad Lietuvos rinka nėra itin didelė, niekam nėra naudinga šiuos ryšius negrįžtamai sugadinti išsiskyrimo metu, kuris gali būti tik laikinas − ir darbdavio, ir darbuotojo keliai gali ir vėl susikirsti.