Pandemija atsitraukia, vasara čia pat: kokių renginių tikisi darbuotojai

Pandemijos pradžioje neretam darbuotojui streso kėlusi būtinybė bent jau dalį laiko dirbti iš namų ilgainiui tapo pirmuoju pasirinkimu. JAV atlikti tyrimai rodo, kad apie 70 proc. intelektinį darbą dirbančių žmonių renkasi hibridinį modelį, kai darbas biure yra derinamas su galimybe dalį darbo savaitės dirbti iš namų. Kyla klausimas, kaip šiame kontekste atrodys įmonių renginiai darbuotojams – bus grįžtama prie įprasto formato susitikti gyvai ar laukia naujovės?

Tarp patogumo ir ryšių atkūrimo

Išvarginti daugiau nei dvejus metus periodiškai taikytų ribojimų susibūrimams, daugelis darbuotojų ieško galimybės grįžti į įprastas vėžes. Vienas iš tų laikų, kai viskas buvo „normalu“, atributų yra renginiai.
 
Susibūrimai bei galimybė bendrauti su kolegomis gyvai yra svarbūs siekiant atkurti sutrūkinėjusius ryšius, stiprinti komandinę dvasią darbo kolektyve, mažinti nerimą dabartiniame geopolitinės situacijos kontekste.  
 
Vis dėlto, yra nemažai ženklų, kad įmonių vidiniai renginiai nebebus tokie, kokie jie buvo prieš pandemiją. Įtraukti į nuotolinius renginius, žmonės atrado neįtikėtinas galimybes taupyti laiką – nebereikia skirti laiko kelionei į renginį ir iš jo, dėl pasikeitusio formato patys renginiai taip pat tapo trumpesni ir gali pasiūlyti koncentruotą turinį, be to, dažniausiai galima pasižiūrėti jų įrašus patogiu metu. Tokį renginių formatą ypač įvertino intravertiškos asmenybės, dažnai besirenkančios būti tyliais stebėtojais.
 
Taigi, siekiant suderinti naujus įpročius ir taip pasiilgtas bei reikalingas santykių palaikymo praktikas, įmonės turės pagalvoti ir apie hibridinius renginių formatus. Hibridiniai renginiai atveria neribotas galimybes, iš kurių svarbiausia – pasirinkimo laisvė jo dalyviams.

Galimybė įnešti daugiau tvarumo

JAV tvarių renginių agentūra „MeetGreen“ skaičiuoja, kad įprasto renginio metu vienam dalyviui tenka vidutiniškai 2 kg atliekų ir 176 kg anglies dvideginio emisijų per dieną. Taigi, šimto dalyvių renginys per dieną gali reikšti 200 kg atliekų ir 12,9 tonos CO2 emisijų.
 
O ką sako skaičiai, kai kalba pasisuka apie nuotolinius renginius? Masačusetso technologijos instituto ir jo partnerių studijos skaičiavimais, viena video konferencija ar vaizdo transliacija, priklausomai nuo transliacijos platformos bei dalyvių skaičiaus, gali išskirti nuo 150 g iki 1 kg anglies dvideginio.
 
Renginių poveikio aplinkai skirtumas – akivaizdus. Jis atveria organizacijoms galimybes mažinti CO2 pėdsaką ir daryti teigiamą poveikį aplinkai. Nepaisant to, visi vieningai sutaria, kad norėdami išlaikyti ryšius, gyvą bendravimą, pakelti komandinę dvasią ir sukurti galimybę grįžti į įprastas vėžes, turime ieškoti tarpinio varianto − apgalvoti, kaip gyvus susibūrimus galima paversti bent šiek tiek tvaresniais.
 
Tam gali padėti lengvai pėsčiomis ar viešuoju transportu pasiekiama renginio vieta, tvaresnio ir daugiau vegetariškų patiekalų, sezoniškų ir ekologiškų produktų siūlančio maisto meniu pasirinkimas, daugkartiniai ar biologiškai skaidomi indai, šiukšlių rūšiavimas, tvarios dovanų dalyviams idėjos, skaitmeninės komunikacijos priemonės ir galiausiai – tvari veikla ar darbas, kurį gali įgyvendinti renginio dalyviai.
 
Suorganizuoti renginį, nesugeneruojant jokio CO2 pėdsako, yra kone misija neįmanoma, tačiau organizacijos vis dažniau naudoja anglies dvideginio emisijų kompensavimo mechanizmą, kuomet suskaičiuojamas visas renginyje sugeneruotas CO2 ir, norint tai atsverti, finansuojami su klimatu susiję projektai, sodinami medžiai ir panašiai.
 
Be anglies dvideginio skaičiavimo renginiuose vis sparčiau plinta įvairovės idėjos, kuomet tarp renginių pranešėjų atsiranda skirtingų kultūrų, rasių ir lyčių atstovų. Vis dažniau organizacijos įtraukia socialinius verslus, kurie tampa renginio tiekėjais, arba patys renginiai dedikuojami socialinėms problemoms spręsti. Dažnai renginiai virsta interaktyviomis instaliacijoms ar dovanomis miestams, kuomet darbuotojų auditorija praplečiama iki visuomenės bendrąja prasme.

Dėmesys dalyvių saugumui ir gerai savijautai

Galima vienareikšmiai teigti, kad pasaulinė pandemija mums išmokė kiekviename renginyje skirti ypatingą dėmesį dalyvių saugumui. Tad maksimalus higienos priemonių užtikrinimas, patalpų vėdinimas ir dezinfekavimas, bekontakčiai atsiskaitymai, el. registracijos sistemos yra nauja renginių realybė.
 
Kitas itin svarbus aspektas – dalyvių geros savijautos užtikrinimas, siekiant tiek fizinės, tiek emocinės dalyvių gerovės. Todėl į renginius integruojami humoristiniai pasirodymai, įvairūs judėjimo pratimai, meditacija, sveikas maistas, muzikinės bei tylos erdvės, gyvi augalai, aromaterapija ir net spalvų terapija.

Galimybė pergalvoti renginių koncepciją

Siekiant padėti sustiprinti šiek tiek atitolusius ryšius bei kurti vertę darbuotojams, verta pagalvoti apie naujus įtraukius ir patrauklius renginių formatus. Vienais atvejais tai gali būti didelis visos įmonės renginys, kitais – komandiniai renginiai mažose grupėse, įtraukiant netradicinių erdvių lankymą, išskirtinius potyrius. Tai sukuria galimybę išeiti iš komforto zonos, tačiau tuo pačiu kuria artimą ryšį ir leidžia pažinti ir atrasti tuos, kurie yra arčiausiai mūsų, bet per pastaruosius metus buvo atitolę.
 
Kiekvienas įmonės renginys dažniausiai yra integrali vidinės komunikacijos dalis. Jei renginys skirtas ne tik darbuotojams, bet ir partneriams, klientams – tuomet ir išorinės komunikacijos dalis.
 
Todėl neužtenka, kad jame skambėtų maloni muzika, o dalyviai turėtų progą paskanauti gardžių patiekalų. Turime apgalvoti ir renginio siunčiamą žinią darbuotojams, partneriams bei visuomenei – kokia organizacija esame, kokios mūsų vertybės, kas mus vienija ir kokį pažadą galime duoti darbuotojams ir klientams.
 
Vasara, kuri paprastai yra intensyvus renginių metas, jau čia pat, todėl pats laikas pagalvoti, koks bus kitas jūsų įmonės renginys. Tikėkimės, kad noras susitikti gyvai neužgoš gerųjų pandemijos pamokų ir noro renginio dalyviams pasiūlyti tvarių iniciatyvų.