Darbas iki pilnametystės: ką svarbu žinoti?

Pernai „Swedbank“ surengta mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų apklausa atskleidė, kad daugelis jų savo atžaloms dirbti leistų ir netgi skatintų tai daryti. 75% iš beveik 500 respondentų teigė, kad vaikus į darbą išleistų nuo 14 metų. Jaunesniems vaikams tai daryti leistų 23% tėvų. Jie pageidauja, kad atžalos susipažintų su darbo aplinka ir pinigais, pajustų motyvaciją užsidirbti. Norėdami patirti sėkmę savo pastangomis ir prisiimti atsakomybę už pasiektus rezultatus vaikai ir paaugliai patys vis anksčiau išreiškia norą dirbti, turėti asmeninių lėšų bei išbandyti save naujose srityse.

Nori pritaikyti savo gebėjimus

Žodį „darbas“ kiekvienas gali suprasti labai skirtingai. Šį kartą kalbame apie darbą, kai atlikdamas kokią nors veiklą žmogus uždirba pinigų. Kokia tai gali būti veikla? Pati įvairiausia. Vieni dirba samdomą darbą įmonėse, kiti ūkiuose, treti kuria savo verslus. Dar kiti pritaiko savo talentus sporto, meno, kūrybos srityse. „Paaugliai ir jaunimas gyvena tame pačiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje kaip ir suaugusieji, ir jie mato daug galimybių pritaikyti savo gebėjimus, talentus, žinias. Neužtenka suvokti, jog paaugliai gali dirbti tik kur nors įdarbinti ar imtis suaugusiesiems neįdomaus, mažai apmokamo darbo“, – sako „Swedbank“ įkurtos „Finansų laboratorijos“ lektorė Natalija Vėževičienė.

Negalime teigti, jog visi paaugliai nori dirbti. Tikrai ne! Taip, jie nori turėti pinigų, bet dirbti – nebūtinai. „Turime džiaugtis, kad mūsų vaikai neprivalo dirbti, o jų prioritetas mūsų šalyje yra mokslas. Bet skatinti vaiką ar paauglį dirbti, kurti, ieškoti galimybių ir užsidirbti pirmuosius pinigus verta dėl kelių svarbių priežasčių: taip formuojasi jo savivertė, pasitikėjimas savimi, pasididžiavimas. Be to, savo uždirbtus pinigus vaikai labiau vertina, geba planuoti, mokosi taupyti. Žinoma, šį teigiamą efektą pajusime tuo atveju, jeigu vaikas dirbs tai, kas jam patinka“, – įsitikinusi N. Vėževičienė.  

Lietuvoje dirbti vaikai gali nuo 14 metų

Nors įstatyme aiškiai nurodyta, kad savo veiklą legaliai vykdyti vaikas gali sulaukęs 14-os, jaunesnieji turi teisę sudaryti smulkius buitinius sandorius ir už tai gauti finansinį atlygį, tačiau jų uždirbtomis lėšomis disponuoja tėvai. Pavyzdžiui, kaimynai išvažiuoja atostogų ir paprašo 12-metės prižiūrėti jų katiną. Sandorio vertė – 5 eurai už 2 dienas. Pirmiausia šiam sandoriui turi pritarti tėvai, o tada – dukra. Po dviejų dienų grįžus kaimynams sutartas mokestis už darbą sumokamas tėvams, kurie gali juo pasidalinti su dukra. 

„Dirbti smulkius darbus, tarkime, palaistyti kaimynų daržus, pjauti žolę, rinkti daržoves ar užsiimti kita veikla, kuri nekenkia jų sveikatai, gali ir jaunesni nei 14 metų vaikai, tai yra skatintina. Jie taip pat gali panaudoti savo talentus, gebėjimus, pomėgius: filmuotis reklamose, vaidinti teatre, kurti interneto dizainą, verti papuošalus ir pan. Už juos iki 14 metų atsakingi tėvai ir globėjai, tačiau tai nėra kliūtis užsiimti mėgstama veikla ir už ją gauti atlygį“, – detalizuoja N. Vėževičienė. 

Atšventus 14-ąjį gimtadienį galimybės plečiasi

Vaikų nuo 14 metų darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei Asmenų iki 18 metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašas. Teisės aktuose aiškiai apibrėžtos galimos darbo valandos, jo pobūdis ir sąlygos. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia jų  saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. 

14–16  metų vaikams leidžiama dirbti lengvus darbus kultūros, meno, sporto, reklamos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, administracinės veiklos ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse. Jie gali dirbti tokius darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo darbuotojų pagalbą. 

Jeigu 14–16 metų jaunuolis nusprendė dirbti, svarbu pasirašyti raštišką darbo sutartį, kuria suteikiamos darbo apmokėjimo, nelaimingų atsitikimų žalos atlyginimo ir kitos garantijos. Šios sutarties vienas nepilnametis negali pasirašyti – reikalingas vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo raštiškas sutikimas. Taip pat būtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma su išvada, kad jis tinkamas dirbti šį darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duotas mokyklos sutikimas. 

Vyriausybės nutarimu yra numatyti darbai, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų:  keliantys pavojų dėl elektros poveikio ar susiję su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba bei tvarkymu, taip pat tie, kurių spartą lemia mechanizmai ir kurie apmokami pagal kiekybinius rezultatus. Yra numatytas ir sveikatai kenksmingų, pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių sąrašas. Su jais susiję darbai jaunuoliams iki 18 metų taip pat draudžiami.

Darbas mokslo metais numatytas valandinis

Dažnai vaikai ir paaugliai, padirbę vasarą, tęsia darbą ir per mokslo metus. Įmonė, pamačiusi, kad vaikui yra tinkama, įvertina jo pareigingumą, atsakomybę. Taip priimamas abipusis susitarimas bendradarbiauti toliau. Dirbant mokslo metais galioja įstatymo numatytas darbo valandų ir poilsio režimas. Svarbu žinoti – mokslo metais vaikai gali dirbti tik laisvu nuo mokymosi metu.

Mokslo metais 16-os metų nesulaukusiems vaikams galima dirbti iki 12 valandų per savaitę, t. y. iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną jos nelankymo dienomis. Jiems dirbti įstatymu draudžiama rytais prieš pamokas nuo 6 iki 7 valandos bei vakarais ir naktį nuo 20 iki 6 valandos (paaugliams – nuo 22 iki 6 valandos).

Paauglių (16–18 metų amžiaus) darbo trukmė – ne daugiau kaip 8 valandos per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme. N. Vėževičienė pabrėžia, kad vaikui ar paaugliui ypač svarbi mokslo ir darbo, kokybiško poilsio ir socializacijos pusiausvyra.

Darbo vietą susikuria patys

Nors samdomą darbą vaikams susirasti nelengva, „Finansų laboratorijos“ lektorė pastebi augantį jų verslumą – jie dažnai darbo vietą susikuria patys: „Verslūs ir talentingi paaugliai nelaukia, kol kas pasiūlys darbo – jie patys aktyviai siūlo savo paslaugas. Paprastai tai yra vyresniųjų (10–12 klasių) mokiniai, dažniausiai užsiimantys individualia veikla. Jie kuria interneto svetaines ar žaidimus, programuoja, atlieka grafinio dizaino darbus, kuria ir administruoja socialinių tinklų profilius, fotografuoja, rašo tinklaraščius, daro makiažus ar šukuosenas, gamina konditerijos gaminius įvairioms progoms, prižiūri vaikus, lavina kitus, pavyzdžiui, veda šokių užsiėmimus, moko groti muzikos instrumentais. Tokie mokiniai taip pat dalijasi su mažesniaisiais tomis žiniomis, kurias jau yra sukaupę. Kiekvienas pasirenka dirbti tai, kas jam artima. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog kiekvienas darbas yra vertingas – nėra nei geresnių, nei blogesnių. Svarbu matyti galimybes ir išsiaiškinti, ką vaikui ar paaugliui pačiam patiktų daryti.“

Vaikams svarbus palaikymas

Norint skatinti vaikų norą dirbti, svarbu su jais kalbėti apie verslą, ekonominę situaciją, mėgstamiausias įmones, rodyti savo pavyzdį. „Palaikykite vaikų norą papildomai užsidirbti ar įkurti savo verslą. Neniekinkite jokios idėjos. Leiskite vaikui pačiam susirasti darbą, tačiau kartu su juo atidžiai peržiūrėkite darbo sutartį ir darbo sąlygas. Žinokite, kad interneto skelbimuose nebūtinai rasite tinkamiausią pasiūlymą savo paaugliui. Pirma, dažnai rasite siūlomų darbų, kurių nenori daryti suaugusieji ir už labai menką atlygį. Antra, rasite nesaugių pasiūlymų, – tėvus ir globėjus įspėja N. Vėževičienė. – Kalbėkite savo aplinkoje, kad jūsų vaikas nori papildomai užsidirbti, galbūt kas nors susidomės jo gabumais ir taps pirmuoju darbdaviu.“

Svarbu palaikyti vaikų norą dirbti ir užsidirbti. Todėl tėvams būtina su savo vaikais kalbėtis apie jų talentus ir pomėgius. Prisiminkite, kad vaiko darbas – žingsnis į suaugusiųjų pasaulį, tad jam reikia jūsų tikėjimo ir padrąsinimo. Kol atžala dar yra vaikas ar paauglys, jis gali nežinoti, ką geriausiai moka daryti. Leiskite jam išbandyti įvairius darbus. Tegul pirmieji būna įdomūs, kad vaikas pajustų meilę, džiaugsmą, atsakomybę, o ne manytų, kad darbas gali būti tik sunkus ir atliekamas vien dėl pinigų.

Domina temos apie profesijos pasirinkimą, karjeros iššūkius? O gal svajojate kurti tvarų verslą? Kviečiame skaityti ketvirtąjį „Swedbank“ Finansų instituto kuriamo žurnalo numerį „Ekonomikos klasė“ ir atrasti jums aktualią informaciją:
https://blog.swedbank.lt/ekonomikos-klase-finansu-laboratorija/kvieciame-skaityti-ketvirta-ekonomikos-klases-numeri