Darbas iš namų: kaip mus paveikė ir kaip prie jo prisitaikyti geriau

Darbas iš namų: kaip mus paveikė ir kaip prie jo prisitaikyti geriau

2021-01-28

Po kelių mėnesių sueis metai, kai kilusi pasaulinė pandemija įprastą gyvenimo ritmą apvertė aukštyn kojomis. Natūralu, kad toks staigus pokytis turėjo poveikio darbuotojams, įmonėms, bendruomenėms bei žmonių asmeninei gerovei. Kokią įtaką pajutome ir kas mums gali padėti geriau prisitaikyti prie darbo iš namų iššūkių?

  • „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa rodo, kad trečdalio darbuotojų produktyvumas sumažėjo. Pagrindinės to priežastys – nepakankamas bendradarbiavimas su kolegomis bei buitiniai rūpesčiai, taip pat technologinės įrangos trūkumas, motyvacijos stoka, vaikų priežiūra.
  • Estijos gyventojai rečiau nurodo asmeninio produktyvumo sumažėjimą bei dažniau akcentuoja išaugusį pasitenkinimą darbu. 
  • Žemesnis produktyvumas kompensuojamas ilgesnėmis darbo valandomis – beveik pusė Lietuvos gyventojų (44 proc.) sako, kad jų darbo diena pailgėjo.
  • Palyginimui, Latvijoje ilgesnes valandas nurodo dirbantys 41 proc. respondentų, Estijoje taip sako trečdalis darbuotojų.
  • Dažniausiai produktyvumo kritimu skundžiasi vaikus auginančios šeimos, moterys bei vyresnio amžiaus darbuotojai.
  • Net 41 proc. iš namų dirbusių sako, kad suprastėjo jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra labiausiai nukentėjo darbuotojams, turintiems mažų vaikų, taip pat ir jauniems (18-30 metų) gyventojams, ypatingai gyvenantiems mieste. Moterys dvigubai dažniau nei vyrai nurodo, kad jų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra suprastėjo.
  • Gera žinia ta, kad tokių, kuriems sumažėjo stresas ir pagerėjo kūrybiškumas, buvo ne mažiau nei tų, kurie jautė neigiamą poveikį.

Kaip prisijaukinti darbą iš namų

  • Nespauskite savęs. Jei visą gyvenimą dirbome biure, o staiga prireikė išmokti prisitaikyti prie naujos realybės ir dirbti iš namų, nieko keista, kad patiriame sunkumų, greitai nerandame efektyviausių sprendimų. Net ir po praktikos pavasarį. Darbas namuose išmuša iš įprasto ritmo, neleidžia tinkamai susikaupti ar nubrėžti aiškios ribos tarp darbinių ir asmeninių reikalų. Tai gali sukelti daugiau nepasitenkinimo, nes atėjus dienos pabaigai manome, kad nepadarėme tiek, kiek planavome. Tačiau neturėtume savęs kaltinti ir spausti, nes tai tik sukels papildomą stresą.
  • Laikykitės darbo grafiko. Biure buvome įpratę dirbti laikydamiesi tam tikro darbo grafiko, kurio nereikėtų pamiršti ir dirbant namuose. Jei savo darbo dieną biure pradėdavome 8 ar 9 val. ryte, į tai turėtume atsižvelgti ir dirbdami iš namų.
  • Atskirkite erdves. Namuose turėtume pabandyti susikurti tokią aplinką, kuri primintų darbinę. Tai yra: turėti darbui skirtą darbo vietą, o ne dirbti iš bet kurio namų kampo, būti tinkamai apsirengus, o ne vilkint pižamą, su kuria pabudome, nepamiršti padaryti įprastos pietų pertraukos.
  • Pasiskirstykite vaikų priežiūrą. Dienotvarkę gali smarkiai pakoreguoti namuose esantys maži vaikai, kurie reikalauja priežiūros ar pagalbos su mokyklinėmis užduotimis. Tokiu atveju tikėtis, kad mums pavyks išlaikyti įprastą darbo produktyvumą, yra nerealu. Todėl savo darbo grafiką turėtume priderinti prie kitų šeimos narių poreikių, o su savo antra puse susitarti dėl vaikų priežiūros pakaitomis.
  • Nepamirškite išjungti kompiuterio. Dirbdami iš namų kartais galime prarasti „išėjimo“ iš darbo jausmą, nes nebeužveriame biuro durų. Tačiau labai svarbu pasibaigus darbo valandoms išjungti kompiuterį, o ne palikti jį „miego“ režime greta savęs bei netikrinti el. pašto telefone, jei tam nėra išskirtinių aplinkybių. 

Ko galima tikėtis ateityje

Visgi, nors didžioji dalis dirbančių iš namų skundžiasi, kad jų produktyvumas krito, penktadalis sako, kad jų produktyvumas išaugo. Dažniausiai minimos išaugusio produktyvumo priežastys – geresnė darbo vieta (tylesnė bei mažiau blaškanti aplinka). Taip pat svarbus ir laiko veiksnys – jo sutaupoma fiziškai nevykstant į darbo vietą bei esant galimybei dirbti lankstesnėmis darbo valandomis.  

Tie darbuotojai, kurie apskritai labiau patenkinti savo darbu, dirbdami iš namų jaučiasi kūrybiškesni, pastebi darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros bei produktyvumo pagerėjimą. Todėl nepaisant tam tikrų trikdžių, didesnioji dalis darbuotojų pageidautų darbą biure derinti su darbu per nuotolį. 

Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai darbo rinkoje matysime daugiau lankstumo, kurio nemaža dalis darbuotojų iki šiol pasigedo. 

Parengta vadovaujantis „Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės ir Personalo tarnybos vadovės Agnės Jonaitytės-Karalienės įžvalgomis bei reprezentatyvia „Swedbank“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.