„Swedbank“ žmonės | Martynas: „Negalia netrukdo man gyventi ir aš savęs neriboju“

Mūsų kolega Martynas Vitkus prie „Swedbank“ prisijungė šių metų pradžioje. Martynas – skaitmeninės informacijos prieinamumo testuotojas ir bene svarbiausias su Paslaugų prieinamumo (angl. Accessibility) projektu dirbančios komandos žmogus. Jo pagrindinis prioritetas – interneto banko ir kitos skaitmeninės aplinkos testavimas užtikrinant, kad ji atitiktų visus Prieinamumo akto* reikalavimus ir būtų patogi naudoti žmonėms su negalia. Martynas visiškai nemato ir kiekvieną dieną naudojasi ekrano skaitymo programa, kuri jam viską perteikia garsu. Nors Martynas turi negalią, jis labai aiškiai teigia, kad tai gyventi jam netrukdo. Priešingai, Martynas ieško būdų, kaip prisitaikyti. Čia jam talkina technologijos, kurias yra puikiai įvaldęs. Susipažinkime su Martynu iš arčiau.
 

Martynai, papasakok, kokia buvo pirmoji tavo pažintis su „Swedbank“?

Pirma mano pažintis su „Swedbank“ buvo iš kliento perspektyvos: pasiėmiau valstybės remiamą paskolą ir atsidariau čia sąskaitą. Turiu pripažinti, kad tuo metu, kai tapau „Swedbank“ klientu, o tai įvyko prieš gana daug metų, situacija neregių atžvilgiu buvo gerokai prastesnė, bet per šį laiką stipriai patobulėta. Tai džiugina. „Swedbank“ turime puikią mobiliąją programėlę ir galimybę atsiskaityti „Apple Pay“, tai ypač patogu neregiams.

Kaip pradėjai dirbti „Swedbank“?

Aš vedu mokymus žmonėms, turintiems negalią: konsultuoju juos apie įsidarbinimo procesus, pradedant CV parengimu, motyvacija ir baigiant pasirengimu darbo pokalbiui. Taip susipažinau su socialine įdarbinimo agentūra SOPA, kuri pakvietė mane dalyvauti „DUOday“ iniciatyvoje. Tuomet ir sužinojau, kad „Swedbank“ ieško žmogaus, kuris išmanytų informacines technologijas, mokėtų anglų kalbą, galėtų dirbti Prieinamumo projekte ir padėtų pasirengti naujos direktyvos įgyvendinimui. Tuomet ir supratau: „Čia juk aš, čia apie mane!“ Taigi, pirmiausia sudalyvavau „DUOday“ iniciatyvoje, praleidau visą dieną su kolege Natalja Jurkūne, ji buvo mano mentorė. Kiek vėliau prasidėjo ir atrankos procesas. Sėkmingai jį įveikęs nuo sausio pradžios dirbu „Swedbank“ Kauno biure.

Kur sėmeisi žinių, ką studijavai? Ir kokius įgūdžius laikytum savo stiprybe?

Vytauto Didžiojo universitete esu baigęs socialinio darbo studijas, turiu bakalauro diplomą ir magistro laipsnį, taip pat studijavau informacines technologijas. Nuo paauglystės aktyviai domėjausi informacinėmis technologijomis ir įvairiomis naujovėmis: esu puikiai įvaldęs visas operacines sistemas: „Windows“, „Mac“, „Android“ ir „iOs“. Tai reiškia, kad nereikia samdyti keturių skirtingų specialistų šiam darbui. Tarp neregių tokių žmonių bent jau Lietuvoje praktiškai nėra.

Prieš prisijungdamas prie „Swedbank“ dirbau pagal individualios veiklos pažymą ir atlikdavau įvairius testavimus – tiek valstybiniu lygmeniu, tiek ir individualius užsakymus. Tikrindavau, ar įvairios interneto svetainės atitinka prieinamumo reikalavimus, ar pritaikytos negalią turintiems žmonėms.

Papasakok apie savo darbo poziciją ir atsakomybes Paslaugų prieinamumo projekte. Kaip atrodo tavo darbo diena?

Aš esu skaitmeninės informacijos prieinamumo testuotojas. Tai reiškia, kad mano pagrindinis prioritetas yra interneto banko ir kitos skaitmeninės aplinkos testavimas, kad ji atitiktų visus Prieinamumo akto reikalavimus. Ir kad ne tik atitiktų, bet ir būtų patogi naudoti žmonėms, turintiems negalią. Greta to konsultuoju, teikiu informaciją kolegoms. Tad labai noriu paskatinti kolegas, nesvarbu, kurioje šalyje dirbate: esu atviras ir pasiruošęs padėti ir patarti visais klausimais, kaip dar geriau galėtume atliepti klientų, turinčių negalią, poreikius.

Vis dar įsivažiuoju į organizacijos ritmą, atlieku daug ir įvairių mokymų, užsisakinėju įvairias teises, ir pan. Ir tai jau taip pat yra mano tiesioginio darbo dalis: aktyviai testuoju, ką ir kiek gali savarankiškai padaryti žmogus su negalia.

Aktyviai bendrauju su kolegomis, kurie dirba su Paslaugų prieinamumo projektu. Pradėjome konsultavimo ir testavimo darbus. Susitikimų su kolegomis metu aptarinėjame interneto banko tam tikrų sričių pritaikymus. Taigi turiu nemažai realaus darbo, dėl kurio ir esu čia.

Apibūdink savo negalią.

Aš turiu regos ir judėjimo negalią. Visiškai nematau ir kiekvieną gyvenimo sekundę naudojuosi ekrano skaitymo programa, kuri man viską perteikia garsu. Tačiau negalia man gyventi netrukdo ir aš savęs visai neriboju. Atvirkščiai – galvoju, kaip prisitaikyti. Čia daug padeda ir technologijos, kurias esu gerai įvaldęs.

Įdomu, kaip techniškai vyksta tavo darbas kompiuteriu ir kaip veikia ekrano skaitymo programa?

Naudojuosi ekrano skaitymo įrankiu, kuris sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji yra ekrano skaitymo programa. Ji analizuoja tai, kas yra ekrane, ir visą vaizdinę informaciją paverčia į garsinę. Antroji dalis – kalbos sintezatorius. Jis neveiks be ekrano skaitymo programos. Sintezatorių galima rinktis iš pačių įvairiausių kalbų.

Beje, neregiams monitorius yra praktiškai nereikalingas. Mes naudojamės ausinėmis ir klaviatūra. Su klaviatūra, pasitelkdami įvairias kombinacijas, galime stumdyti pelę po ekraną, jeigu to reikia.

Kokia tavo nuomonė apie paslaugų prieinamumą Lietuvoje? Ar situacija gerėja? Kaip mes atrodome viešajame ir privačiame sektoriuose?

Abiejuose sektoriuose yra pozityvių pokyčių. Viešajame sektoriuje pokyčiai vyksta labai lėtai, tačiau teisės aktų lygmeniu reikalai juda, buriasi įvairios darbo grupės. Vis dėlto gaila, kad dar nedaug turime viešųjų paslaugų, kuriomis žmogus su regėjimo negalia galėtų kokybiškai pasinaudoti. Pavyzdžiui, VMI ir „Sodros“ svetainės visiškai nepritaikytos.

Privačiame sektoriuje situacija kur kas geresnė. Pritaikyto turinio, interneto svetainių, mobiliųjų programėlių yra žymiai daugiau. Matyt, verslininkai geriau supranta, kad žmogus su negalia irgi yra klientas.

Ar žinai istorijų iš savo aplinkos, kai negalią turintis žmogus sėkmingai įsilieja į didelę organizaciją? Kokių skirtumų matai tarp sveiko ir negalią turinčio žmogaus darbo rinkoje?

Turiu draugų, kurie turi savo verslus, dirba Seime, kitose institucijose. Mano gera draugė jau daug metų dirba LRT garso režisiere ir yra tikra savo srities profesionalė. Mano nuomone, žmogus su negalia labai atsakingai žiūri į savo darbą. Deja, visuomenė dar nėra tokia brandi, kad žmogus su negalia turėtų lygias galimybes integruojantis į darbo rinką, palyginti su sveiku žmogumi. Tad jeigu randame patinkantį darbą, mes itin stengiamės jame likti. Bet negalia tikrai nėra nuosprendis, kad žmogus kažko negali.

Tu dar užsiimi ir šviečiamąja veikla: dalyvauji konferencijose, skaitai pranešimus apie žmonių su negalia integraciją į darbo rinką.

Papildomai dirbu projekte „Unikalus gyvenimas“. Viena jo dalis yra pagalbos teikimas žmonėms su negalia darbo paieškos procese.

Taip pat jungiuosi prie kitų socialinių iniciatyvų. Supažindiname visuomenę su žmonių, turinčių negalią, galimybėmis, ir taip stengiamės griauti stereotipus bei keisti žmonių požiūrį. Kas kitas, jeigu ne mes patys, galime tai padaryti? Savo pavyzdžiu ir autentiška patirtimi galime parodyti, kad esame tokie patys visuomenės nariai kaip ir kiti, tik darome dalykus šiek tiek kitaip. Mums tik reikia daugiau pastangų bei tinkamos aplinkos, kad galėtume atlikti tam tikras užduotis.

Ką mėgsti veikti laisvalaikiu? Kur tave sutiktume po darbo?

Mėgstu bendrauti, vertinu laiką su draugais, patinka išbandyti ką nors naujo, keliauti. Galbūt žiūrint į mane, kaip į turintį judėjimo ir regėjimo negalią, keista tai girdėti. Bet aš gebu puikiai savarankiškai keliauti, tai darau pasitelkdamas įvairias programėles. Lietuvoje apskritai į bet kurį tašką galiu nuvykti be pagalbos. Tiesa, savarankiškai keliauti į užsienį šiek tiek sudėtingiau. Tuomet renkuosi keliones su kompanija.

Mėgstu ir ekstremalias pramogas, esu nusipirkęs šuolį parašiutu, belieka sulaukti šiltesnių orų. Esu knygų mylėtojas, ne vieną šimtą audioknygų esu perklausęs. Knygų pasaulis man labai įdomus ir prasmingas laiko praleidimas.

Žinoma, žmonių su negalia teisių laukas man yra labai svarbus, todėl nepraleidžiu progos savanoriauti, pakonsultuoti ir pagelbėti.

*2019 m. buvo priimta ES direktyva „Europos prieinamumo aktas“. Ji apima platų produktų ir paslaugų spektrą įskaitant bankininkystės produktus ir paslaugas. Direktyvos tikslas – sukurti socialią ir įtraukią Europą, kurioje visi europiečiai vienodomis sąlygomis ir lygiomis teisėmis galėtų visapusiškai ir aktyviai dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje ir visuomenėje. Šiuo metu direktyva „perkeliama“ į Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinius teisės aktus, ji įsigalios 2025 metų birželį.