Mūsų organizacijos stiprybė esame mes – „Swedbank“ žmonės. Patyrę ir dar tik pradedantys karjeros kelią, įmonės naujokai ar jau solidų stažą čia turintys kolegos, linksmi, rimti – įvairūs! Norime iš arčiau papasakoti skirtingų kolegų patirtis, pasidalinti jų istorijomis ir dar geriau vieni kitus pažinti. Ar žinojote, kad „Swedbank“ dirba daugiau kaip 10 užsieniečių kolegų? Šį kartą kalbamės su Oleksii Denysov iš Ukrainos. Jis Vilniuje gyvena jau šešerius metus.
Vardas, pavardė: Oleksii Denysov
Pareigos ir pagrindinės veiklos: Esu Kredito srities specialistas, dirbu Kredito administravimo departamente. Mano pagrindinis darbas susijęs su kredito sandoriais, kuriuos su „Swedbank“ sudaro stambios verslo įmonės (sindikuotų paskolų sandoriai). Svarbiausia mano užduotis yra kreditų administravimas: rinkti reikalingą informaciją, suvesti duomenis į sistemą, gilintis į labai ilgas sutartis, daryti keitimus ir kitus būtinus dalykus. Taip pat mums keliamas uždavinys nuolat tobulinti procesus, t. y. žiūrėti, ką galėtume padaryti geriau, padaryti kitaip, patobulinti.
Gimtoji šalis ir miestas: Esu iš Ukrainos, Bila Cerkvos miesto – tai vienas seniausių Ukrainos miestų, esantis 80 kilometrų nuo Kyjivo. Iš tikrųjų tai gimiau Moldovoje, o į Ukrainą gyventi persikėlėme, kai buvau trejų.
Lietuvoje gyvenu jau šešerius metus. Kai 2014 m. Ukrainoje prasidėjo karas, ieškojau naujų galimybių: pradėjau intensyviau mokytis anglų kalbos, stengiausi ja daugiau kalbėti. Baigęs kalbos kursus, ėmiau domėtis studijomis įvairiose šalyse: Lenkijoje, Čekijoje, Baltijos šalyse. Pasirinkau ISM universitetą Vilniuje. Tuo metu Lietuva ukrainiečiams sudarė labai geras sąlygas čia studijuoti. Pusė mano studijų buvo finansuojama, taip pat gavau stipendiją. Mano pirmoji studijų programa buvo tarptautinė rinkodara ir vadyba, po to studijavau finansų ekonomiką.
Didžiuojuosi ir vertinu darbą „Swedbank“, manau, kad man pasisekė. Dirbu „Swedbank“ beveik metus. Pats įdarbinimo procesas buvo gana sudėtingas, kadangi esu ne iš ES. Tačiau mano vadovė buvo nusiteikusi kantriai manęs palaukti, labai daug padėjo ir Personalo kolegos.
Nuostabiausias dalykas „Swedbank“ man yra žmonės. Mano komanda puiki, ji labai palaiko mane. Kartais kolegos, su kuriais dirbu, ragina mane daugiau kalbėti lietuviškai (šypsosi). Mokausi kasdien, tad dabar jau galiu suprasti, apie ką kalbama, galiu pats pasakyti kai kurias frazes.
Čia aš ir vėl noriu akcentuoti žmones: man patinka Lietuvos žmonės. Tai supratau tuomet, kai pradėjau mokytis kalbėti lietuviškai. Žmonės Lietuvoje yra gražūs, protingi, sportiški, jie didžiuojasi tuo, kad yra lietuviai. Iš savo patirties taip pat galiu pasakyti, kad lietuviai yra be galo draugiški. Labai žaviuosi šiomis savybėmis. Be to, man patinka vietinė architektūra ir gyvenimo būdas, kuris yra labai progresyvus. Esu nemažai Lietuvos apkeliavęs. Mano mėgstamiausias miestas – Klaipėda. Taip pat buvau Palangoje, Trakuose, Ignalinoje, Utenoje ir kitose vietovėse. Man patinka Lietuvos gamta ir tai, kad visur taip švaru!
Dažniausiai po darbo ir savaitgaliais laiką leidžiu su savo šuniuku parkuose ir miškuose. Mėgstu skaityti knygas, ypač populiariąją literatūrą, pvz., „Kopa“, taip pat patinka Stephen King knygos. Groju gitara. Turiu net dvi elektrines gitaras. Ukrainoje mane mokė žinomas gitaros mokytojas, bet gyvendamas Lietuvoje padariau didelę pertrauką, tad dabar reikėtų groti dažniau. Pradėjau bėgioti ir man tai tikrai patinka. Galiu nubėgti 15–20 kilometrų.
Iš esmės visos tradicijos atėjo iš pagonybės laikų. Populiariausia šventė yra Kupala naktis, ją švenčiame vidurvasaryje. Tą naktį turi elgtis taip, kaip liepia dvasios, kad galėtum džiaugtis gerais santykiais ir tau sektųsi (šypsosi). Vaikinai šokinėja per laužą, o merginos iš gėlių pina vainikėlius ir plukdo juos upe, kad būsimi jų vyrai jas rastų. Žiemą švenčiame blynų dieną. Ukrainoje taip pat labai svarbi Naujųjų metų šventė.
Didžiausias skirtumas, manau, yra žmonės: lietuviai ramesni ir labiau susikaupę. Geriausias pavyzdys, kokį prisimenu, tai vaizdas oro uoste: ukrainietis oro uoste visada kažkur skuba, tarsi vėluotų. Galiu ten laisvai atskirti lietuvį nuo užsieniečio (šypsosi). Galbūt to priežastis yra dideli atstumai Ukrainoje – privalai judėti greitai, kad spėtum ten, kur tau reikia (šypsosi).
Taip pat matau architektūrinių skirtumų: Ukrainoje labai plačios gatvės, Lietuvoje jos siauresnės. Lietuva yra tarsi didžiulis parkas – čia daug medžių ir labai žalia. Be to, visur taaaip švaru! Vietiniai gyventojai turbūt net nepastebi, kaip čia švaru. Sostinė Vilnius taip pat labai švarus miestas. Kyjivo priemiesčiuose yra labai daug fabrikų, tad miesto panorama ne visada džiugina akį.
Mano mėgstamiausias žodis yra „nepakankamas“ – jis juokingas. Tai vienas pirmųjų žodžių, kuriuos išmokau lietuvių kalba. Kai atvykau į Lietuvą, įsigijau „Labas“ išankstinio mokėjimo SIM kortelę. Kaskart, kai sąskaitoje neužtekdavo pinigų, moters balsas telefonu sakydavo: „Jūsų sąskaitos likutis nepakankamas.“
Be to, man labai patinka lietuviška Alice Way daina „Namai“. Patinka, kaip ji skamba, o ir žodžiai gražūs.
Jaučiu pasibjaurėjimą ir pyktį. Iki vasario 24 d. gyvenau tarsi kitame pasaulyje, kur buvau tikras, kad viduramžių laikai niekada nepasikartos.
Visa mano šeima šiuo metu gyvena Ukrainoje, mano gimtajame mieste. Jie negalėjo palikti šeimos verslo. Mano tėtis kūrė jį visą savo gyvenimą, be to, turime darbuotojų, kuriais reikia pasirūpinti (mokėti algas, draudimą, teikti finansinę pagalbą). Dalis draugų išvyko, pabėgo į Europą. Šiuo metu Ukrainoje niekas nėra saugus: nežinai, iš kurios pusės gali atlėkti bomba. Po truputį viskas grįžta į įprastas vėžės, žmonės eina į kavines, į darbą, įmonės tęsia veiklą, bet karas dar nesibaigė. Padėtis geresnė tik vakarinėje ir centrinėje Ukrainos dalyje. Rytuose situacija blogėja kasdien.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad nežinau būdo apsakyti, koks esu dėkingas visiems lietuviams. Ši krizė privertė mane pamilti Lietuvą dar labiau. Būdama didelė organizacija „Swedbank“ šioje situacijoje taip pat daro labai daug: aukoja, savanoriauja, taiko sankcijas. Labai ačiū už tai. Vis dėlto labai trūksta humanitarinės ir karinės pagalbos, tad negalime to pamiršti ir nustoti aukoti.
Taip pat norėčiau išvysti ir daugiau ukrainiečių, dirbančių „Swedbank“. Karui prasidėjus buvo skelbiama, kad „Swedbank“ priima ukrainiečius dirbti, bet galbūt reikėtų šią žinutę vis pakartoti, nes naujienų srautas tikrai didelis.
Norėčiau, kad būtų plačiau žinoma apie savanorius ir įvairias sritis remiančius oficialius fondus Ukrainoje.
Pateikiu oficialių organizacijų ir svarbių vaizdo tinklaraštininkų sąrašą.
Karas palietė mus visus, tačiau gyvenimas nesustoja, o mes ir toliau turime rūpintis mūsų klientais. Visada turėkite omenyje tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, ir niekada nelaikykite savo laisvės savaime suprantamu dalyku. Tai pamoka, iš kurios visi galime pasimokyti. Nebūkite abejingi, domėkitės. Kai tik vyksta rinkimai, visada naudokitės savo teise balsuoti. Kai tik matote negerumų darbe, gatvėje ar universitete – netylėkite. Labai ačiū Jums už palaikymą, Šlovė Lietuvai (šypsosi).
Domina karjeros galimybės „Swedbank“? Kviečiame susipažinti su šiuo metu atviromis pozicijomis: swedbank.lt/karjera