Stabilizaciją būsto rinkoje šįmet turėtų pakeisti nuosaikus augimas

Per praėjusius metus „Swedbank“ šalies gyventojams suteikė beveik 6,5 tūkst. būsto paskolų už bendrą 634 mln. eurų sumą. Vidutinė būsto paskolos suma priartėjo prie 100 tūkst. eurų, o po kelerių metų pertraukos vėl ėmė didėti butų dalis tarp finansuojamų būsto sandorių. Šįmet pradėjus gerėti būsto įperkamumo rodikliams, laukiama ir pagyvėjimo būsto rinkoje.

„Per praėjusius metus šalies būsto rinkoje stebėjome stabilizaciją. Palyginti su ankstesniais metais, suteiktų būsto paskolų skaičius ir suma sumažėjo maždaug penktadaliu. Infliacija, išaugusios būsto kainos ir santykinai aukštos bazinės palūkanos dalį gyventojų paskatino atsargiau vertinti savo galimybes ir atidėti sprendimą dėl būsto įsigijimo tikintis sulaukti daugiau apibrėžtumo. Kita vertus, poreikis nuosavam būstui, ypač sostinės regione, išliko“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.

Kaip pastebi P. Ladziato, „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas trečią praėjusių metų ketvirtį buvo atsidūręs žemiausiame nuo 2010 m. lygyje, bet besitęsiantis spartus atlyginimų augimas ir stabilesnės NT kainos pradeda lemti gerėjančią būsto įperkamumo situaciją. „Tikimasi, kad Europos centrinis bankas bazines palūkanas gali pradėti mažinti birželio mėnesį, kas suteiktų daugiau taip laukiamo apibrėžtumo rinkoje ir antroje metų pusėje paskatintų didesnį gyventojų susidomėjimą būstu“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Sumažėjo vidutinis įsigyjamo būsto plotas

Per 2023 m. vidutinė būsto paskola sudarė apie 98 tūkst. eurų ir, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 6 proc.

„Gyventojai ir toliau atsakingai prisiima finansinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, sumoka didesnę pradinę įnašo sumą nei numatyta Atsakingojo skolinimo nuostatuose, kuri sudaro 27 proc. būsto vertės. Taip pat dažniausiai skolinamasi neišnaudojant visos leistinos paskolos įmokų nuo mėnesio pajamų ribos“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

Išaugus būsto kainoms, sumažėjo įsigyjamų butų vidutinis plotas, kuris praėjusiais metais siekė apie 50 kv. m ir buvo dešimtadaliu mažesnis nei 2021 m., kai būsto įperkamumas siekė pastarojo dešimtmečio aukštumas. Tad būsto įperkamumo problema iš dalies sprendžiama pasirenkant mažesnį plotą ir taip santykinai sumažinant būsto kainą.

Be to, nuo 2020-ųjų pandemijos buvo stebimas išaugęs susidomėjimas individualiais namais, jų praėjusiais metais finansuota santykinai mažiau, o gyventojai vėl dažniau ėmė dairytis į butus. Butų dalis tarp viso būsto finansavimo padidėjo iki 67 proc., o individualių namų dalis mažėjo iki maždaug 30 proc.

Dominuoja aukšto energinio efektyvumo būstai

Šalies gyventojai toliau dažniausiai pasirenka įsigyti naujos 2022-2023 m. statybos būstus – jiems praėjusiais metais „Swedbank“ suteikė 48 proc. viso būsto finansavimo.

„Gyventojai ir toliau dažniausiai pasirenka įsigyti naujus A+ ir A++ energinės klasės būstus, kurie gali užtikrinti ir didesnį gyvenimo komfortą, ir mažesnes energijos sąnaudas. Naujos statybos būstai ir palankesnės finansavimo sąlygos jiems leidžia prisidėti prie visai šaliai aktualaus tikslo sistemingai toliau didinti energinį efektyvumą ir mažinti emisijų pėdsaką. Be to, artimiausiu metu klientams, įsigyjantiems tokio tipo būstus, ketiname pasiūlyti išskirtinių naudų“, – sako P. Ladziato.

Pasak P. Ladziato, naujos statybos būstą, kuriame panaudoti šiuolaikiški sprendimai, tausojantys aplinką ir taupantys energijos išteklius, gyventojai vertina ir kaip likvidesnį turtą, ir kaip investiciją siekiant mažesnių būsto išlaikymo sąnaudų.