Būsto finansavimo rekordai: ką jie reiškia?

Šį pavasarį „Swedbank“ būsto paskolų portfelis pasiekė simbolinę 5 mlrd. eurų ribą. Per pirmąjį šių metų pusmetį su gyventojais sudarytų būsto finansavimo sutarčių suma gerokai viršijo 500 mln. eurų. Be to, kas dešimto būsto Lietuvoje įsigijimas buvo finansuotas „Swedbank“. Skaičiai rodo kelis dalykus – pastarojo dešimtmečio šalies ekonomikos sėkmę, gyventojų finansinį pajėgumą įsigyti būstą, gyvenamojo NT rinkos brandą. O ką šie rekordai sako apie tolesnę rinkos trajektoriją?

Gerėjantis įperkamumas

Prielaidos būsto rinkos aktyvumo augimui pradėjo formuotis 2024 m. vasarą ECB pradėjus kryptingą palūkanų mažinimo ciklą. Situacijos pagerėjimą nulėmė ne tik EURIBOR pokyčiai. Prie to prisidėjo toliau didėjantys gyventojų atlyginimai ir NT kainų stabilizacija.

Visų šių veiksnių įtaką geriausiai atspindi „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas, ėmęs sparčiai gerėti nuo praėjusio rudens. Šių metų pavasarį vidutinį atlyginimą gaunantys vilniečiai galėjo įpirkti 62 kv. m ploto butą, kauniečiai – 95 kv. m, o klaipėdiečiai – 88 kv. m ploto butus. Nuo metų pradžios įperkamo būsto plotas padidėjo apie 10 proc.

Tvari rinkos plėtra

Šiandieninis būsto finansavimo augimas turi bendrų požymių su popandeminiu bumu, kurį lėmė „suspaustos spyruoklės“ efektas. 2020-ųjų pavasarį dėl didelio neapibrėžtumo ir fizinių apribojimų įsigijimo sandoriai laikinai nevyko, o antrame tų metų pusmetyje didesnis jų skaičius įvykdytas per trumpesnį laiką. Toks staigiai išaugęs aktyvumas paveikė kainas ir toliau skatino aktyvumą rinkoje.

Šis aktyvumas tęsėsi apie pusantrų metų, po kurių būsto rinką prislopino padidėjusios kainos, sumažėjusi pasiūla ir santykinai didelės palūkanos. Palyginus su ankstesniais metais, būsto finansavimo apimtys 2023 m. sumažėjo 21 proc., lyginant su ankstesniais metais. Palyginimui, 2008 m. krizės laikotarpiu būsto finansavimas susitraukė apie 8 kartus. Todėl šįkart net ir sulėtėjus NT rinkai, jos plėtra išliko tvari.

Finansinis atsparumas

Tvaresnę būsto finansavimo rinkos plėtrą šiuo metu užtikrina ir pasikeitęs besiskolinančio portretas. Nuo 2014 m. vidutinė būsto paskolos suma augo 2,4 karto – nuo 44,8 tūkst. iki 108,8 tūkst. eurų. Tuo metu paskolų gavėjų pajamos per tą patį laikotarpį yra išaugusios 3,9 karto – nuo 527 iki 2 037 eurų „į rankas“.

Verta paminėti ir tai, kad išaugus skaitmenizacijai, visas būsto įsigijimo procesas šiuo metu yra tapęs iš esmės virtualia paslauga, nes didžiąją dalį veiksmų gyventojai gali atlikti nuotolinėmis priemonėmis. Tai, kas prieš dešimtmetį trukdavo apie mėnesį ir daugiau, dabar gali būti užbaigta ir per dvi paras.

Be to, beveik kas antra sutartis (45 proc.) dėl būsto finansavimo sudaroma be bendraskolio, kai prieš dešimtmetį tokių buvo mažiau nei trečdalis. Šalies namų ūkių įsiskolinimo lygis taip pat išlieka vienas žemiausių ES, o būsto paskolas turinčių namų ūkių dalis siekia 66 proc. ES vidurkio. Šie pokyčiai parodo išaugusias gyventojų galimybes įsigyti būstą su paskola ir mokėti būsto paskolos įmokas.

Tai, kad vis daugiau gyventojų yra pajėgūs vieni įsigyti būstą, iš dalies atspindi ir sudaromos finansavimo sutartys dėl butų. Jie vis dažniau tampa svarbiu savarankiškos gyvenimo pradžios prieš sukuriant šeimą pirkiniu. Šiuo metu apie 75 proc. visų būsto finansavimo sutarčių pasirašoma dėl butų įsigijimo. Atitinkamai individualių namų finansavimo sutarčių dalis siekia 25 proc., jų dalis per pastaruosius 7 metus sumažėjo ketvirtadaliu.

Tikėjimas šalies potencialu

Nepriklausomai nuo situacijos rinkoje banke dažnai girdime tą patį klausimą – ar dabar tinkamas metas įsigyti būstą? Trumpas atsakymas – jei būstas atitinka poreikius ir finansines galimybes, jam įsigyti metas tinkamas. Žvelgiant į artimiausių metų perspektyvą, matome prielaidų būsto įperkamumui gerėti.

Lietuvos ekonomika išsiskiria atsparumu ir turėtų toliau augti sparčiau nei ES vidurkis, tai suteikia pagrindo tikėtis tolesnės tvarios būsto rinkos plėtros. Šiuo metu beveik 17 proc. namų ūkių Lietuvoje turi būsto paskolas (ES vidurkis – apie 25 proc.), o žvelgiant į vienam gyventojui tenkantį plotą, turime erdvės augti. Gyventojų noras gyventi nuosavuose namuose, įsigyti aukštos energinės A+ ar A++ klasės būstą (pagal šį rodiklį pirmaujame Baltijos šalyse) rodo nusiteikimą prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus ir yra tikėjimo savo šalies potencialu atspindys. Esame pasirengę šį tikėjimą paversti realiais pokyčiais.