Būsto keitimas: renkamės gyventi patogiau, tvariau ir kokybiškiau

Pandemijos paskatinti namuose praleidžiame daugiau laiko nei bet kada anksčiau – noras pagerinti savo gyvenimo sąlygas taip pat atitinkamai išaugo. Net 42 proc. lietuvių šiuo metu norėtų pakeisti savo būstą, o 15 proc. iš jų jau turi konkrečių planų tai įgyvendinti. Keisti būstą mus skatina įvairios priežastys: ieškome modernesnio, komfortiškesnio varianto, traukia tylesnė ir strategiškai patogesnė lokacija, o šįmet išryškėjo nauja tendencija − vis labiau domina didesnis energinis naudingumas ir galimybė sumažinant būsto išlaikymo išlaidas.

• Palyginti su 2019 m., planuojančiųjų per artimiausius kelerius metus pakeisti būstą skaičius išaugo trečdaliu.
• Penktadalis (20 proc.) ketinančių persikelti į individualų namą yra 25–34 m. amžiaus sulaukę asmenys. 
• Ekonomiškesniu būsto variantu dažniau domisi 35–55 m. amžiaus apklaustieji, būsto modernumas ir kokybė labiausiai rūpi 45–54 m. sulaukusiems gyventojams.
• 4 proc. mūsų pageidautų dabartinį būstą keisti į mažesnio ploto būstą.
• Išvystyta infrastruktūra yra svarbesnė didmiesčių gyventojams, tuo metu bendrai šalies mastu šiam aspektui teikiama mažesnė reikšmė.
• Kas dešimtas vilnietis pirmenybę teikia aukštesnės kokybės namams, tylesnei gyvenamajai aplinkai ir strategiškai patogesnei lokacijai. Tuo metu Kauno gyventojai naujus namus renkasi pagal ekonominį naudingumą, o klaipėdiečiai linkę pirmiausia kraustytis į aukštesnės kokybės būstą.

Parengta remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvia Baltijos šalių gyventojų apklausa, kurios metu Lietuvoje apklausta 1003 gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus, bei „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovo Pavel Ladziato įžvalgomis.