Būsto modernizacija: ką svarbu žinoti individualių namų savininkams

Įsigydami naujus namus gyventojai linkę prioritetą teikti aukščiausios energinės klasės būstui. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, daugiau kaip 50 proc. viso finansavimo suteikiama A+ ir A++ būstui, ir ši dalis nuolat auga. Tačiau didesnį gyvenimo komfortą ir gerokai mažesnės eksploatacines būsto išlaidas gali pasiekti ir senos statybos individualių bei daugiabučių namų gyventojai, juos modernizuodami.

Didžioji Lietuvoje esančių individualių ir daugiabučių gyvenamųjų namų dalis (75 proc.) yra pastatyti iki 1993 m. ir yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės. Kaip rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenys, nerenovuoti senos statybos namai sunaudoja vidutiniškai 3 kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui, palyginti su modernizuotais pastatais.

Parama modernizacijai – ne tik daugiabučiams

Ir nors dažniausiai tenka girdėti apie daugiabučių namų modernizaciją, svarbu nepamiršti, kad į kompensacines išmokas gali pretenduoti ir modernizaciją planuojantys individualių namų savininkai.

Metų pradžioje APVA paskelbė, kad individualių namų modernizacijai numatyta 22 mln. eurų parama. Jau visai netrukus – nuo nuo kovo 1 d. iki 30 d. gyventojai galės kreiptis į APVA dėl finansinės paramos. 

Parama bus skiriama, jeigu atnaujinus namą bus pasiekta ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė (gautas B ar aukštesnės Energinio naudingumo klasės sertifikatas ir užregistruotas VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūroje“) ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc., palyginti su buvusiomis iki atnaujinimo. Su kompensacijos sąlygomis išsamiau galima susipažinti čia.

Praktika rodo reikšmingus pokyčius

Skaičiuojama, kad prieš renovaciją vidutinės daugiabučių šilumos sąnaudos sudaro 309 kWh/kv. m, o po renovacijos jos sumažėja iki maždaug 109 kWh/kv. m. Vadinasi, renovacija leidžia šilumos poreikį sumažinti apie 200 kWh/kv. m. Panašus šiluminės energijos suvartojimo sumažėjimas tiek daugiabučiuose, tiek individualiuose namuose.

Priklausomai nuo būsto ploto ir šilumos kainos, per metus tai padeda sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų už šildymą. Emisijų atžvilgiu vienas renovuotas 50 kv. m būstas gali sumažinti emisijas maždaug 1–2 tonomis anglies dvideginio per metus.

Specialistų teigimu, didžiausią energinį efektyvumą galima pasiekti tik kompleksiškai modernizavus pastatą – apšiltinus sienas, stogą, pakeitus langus ir išorės duris, modernizavus šildymo sistemą, apšiltinus rūsio bei negyvenamos palėpės perdangas.

Daugiau informacijos apie finansavimą būsto energinio naudingumo didinimui rasite čia.