Išmanūs namai: kaip jie padeda sutaupyti ir tausoti aplinką

Siekiant mažinti savo poveikį aplinkai bei sutaupyti, vis daugiau būstą įsigyjančių gyventojų renkasi energiškai efektyvius naujos statybos namus bei ieško išmanių namų sprendimų. Šiandieną prie poreikių prisitaikantys ir energijos vartojimą optimizuojantys namai – nebe futuristinė svajonė, o dažnam pasiekiama realybė.

Apie tai, kaip išmanieji namai padeda taupyti ir būti draugiškesniais aplinkai bei tai, ar išmaniais galima paversti kiekvienus namus pasakoja „JUNG Vilnius“ techninio skyriaus vadovas dr. Artūras Kriukovas.

Ar išmanūs namai yra tvaresni namai? Kaip išmanūs sprendimai gali padėti didinti namų energinį efektyvumą, mažinti išlaidas bei poveikį aplinkai? 

Tikrai taip, nes išmanieji namai padeda efektyviau naudoti energiją ir priimti gerai informuotus sprendimus įpročių keitimui. Pavyzdžiui, naudojant judesio ir būvio jutiklius, apšvietimas patalpoje veiks tik tada, kai joje yra žmonių ir bus automatiškai išjungiamas kai jo nereikia. Taip pat galima sutaupyti ir šildymo išlaidų: kambario temperatūra bus pakelta iki komfortiškos tik tada, kai grįšite namo. Dar vienas pavyzdys – automatiškai valdomos užuolaidos, kurios šiltuoju metų laiku gali būti užtraukiamos, kad patalpa neprikaistų. Vadinasi, reikės mažiau elektros energijos ją atvėsinti kondicionieriaus pagalba. Visi šie scenarijai valdomi automatiškai ir veikdami išvien, gali gerokai sumažinti energijos sąnaudos – vadinasi, tuo pačiu ir mažinti poveikį aplinkai. 

Kaip mažėja energijos vartojimas namuose esant gerai sustyguotiems išmaniesiems sprendimams?

Pavyzdžiui, JUNG HOME išmanesnių namų sistema, priklausomai nuo aplinkybių ir namų šeimininkų įpročių, leidžia sutaupyti apie 20–40 proc. energijos ar net daugiau. Vien apšvietimas, valdomas išmaniosios namų sistemos, leidžia sutaupyti apie 5–10 proc. energijos (nes šiuolaikinės LED lempos nebenaudoja daug energijos), o dar 5–10 proc. galima „nurėžti“ automatiškai išjungiant budėjimo režime veikiančius įrenginius. Pastarąją funkciją įgalina išmanieji kištukiniai lizdai, kurie leidžia ne tik stebėti ir matuoti prie jų prijungtų įrenginių energijos suvartojimą, bet ir juos visiškai išjungti tiesiog telefono programėlėje ar fizinio mygtuko paspaudimu.

Taip pat, svarbu paminėti, jog esant šildymo/šaldymo valdymui, skaičiuojama, kad 1 laipsnio sumažinimas duoda 6 proc. sutaupymą eurais.

Kaip keičiasi tokių sprendimų aktualumas? Ar daugėja gyventojų ir nekilnojamojo turto vystytojų, kurie naudoja išmanius sprendimus namuose?

Statybų technologijos ir statybose naudojamos medžiagos nuolat tobulėja, kaip ir išmaniųjų namų sprendimai. Griežtėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, visi šie sprendimai turi veikti išvien tam, kad tie numatyti tvarumo tikslai būtų pasiekti. Todėl pastatų sistemų – šildymo, vėdinimo, apšvietimo ir kt. – valdymas, įgalintas išmaniųjų namų sistemų, gali ženkliai sumažinti energijos sąnaudas. Tad tokių sistemų poreikis išties auga ir toliau augs. 

Ar išmanūs sprendimai – tik naujai statomiems, įrengiamiems namams, ar įmanoma išmanesniais paversti ir senesnės statybos namus atliekant jų remontą? 

Žinoma, galima „išmanizuoti“ ir senesnės statybos namus. Tam idealiai tinka mūsų JUNG HOME išmanesnių namų sistema. Jai nereikalinga speciali elektros instaliacija, tiesiog pakanka pakeisti įprastus jungiklius, kištukinius lizdus ir kitus įrenginius į JUNG HOME sistemos įrenginius. Be to, ši sistema leidžia įdiegti išmaniuosius sprendimus palaipsniui – galima pradėti ir nuo kelių kištukinių lizdų ir jungiklių. Vėliau, priklausomai nuo poreikių, galima pridėti ir daugiau JUNG HOME įrenginių. Kadangi jie suderinami tarpusavyje, sujungti į vieningą ekosistemą jie suteiks lygiai tiek pat išmaniųjų namų privalumų ir patogumo, kaip ir „nuo nulio“ įdiegta, gerokai sudėtingesnė JUNG KNX sistema. Tad išmaniaisiais gali tapti bet kurie namai. 

Iki 2050 Europos sąjunga yra išsikėlusi tikslą tapti klimatui neutraliu žemynu, kaip, jūsų manymu, šiame kontekste keisis mūsų būstas ir kokį vaidmenį čia vaidins išmanūs sprendimai? 

Išmanieji sprendimai vaidins vis didesnį vaidmenį, nes jų teikiama nauda akivaizdi ir šie sprendimai kasmet tik tobulėja. Tad manau, kad mūsų būstai bus gerokai išmanesni ir tvaresni. Tikėčiausi daugiau pasyvių būstų, kurie naudoja ypač mažai energijos ir yra sukurti naudojant klimatui palankesnes, natūralesnes ir ilgaamžes medžiagas. 

Yra ir natūrali riba, kiek mes galime pasiekti taupymo pasyviomis medžiagomis. Ateina laikas, kai turi prisijungti aktyvios/dinaminės sistemos tam, kad būtų galima dar labiau padidinti efektyvumą – kad ir ta pati rekuperacija, žiemos metu, kai naudojamas oro pašildymas, tam reikia daug energijos. Ventiliacijos greičio sumažinimas kai nieko nėra namuose ar net visiškas išjungimas po valandos kai žmonės išeina – leidžia sutaupyti.