Per 2023 m. Lietuvoje būsto paklausa mažėjo , o NT sandorių skaičius nukrito į prieš 5 metus buvusį lygį. Išaugusios būsto kainos ir smarkiai padidintos palūkanos lėmė rekordiškai žemą būto įperkamumo rodiklį. „Swedbank“ Būsto finansavimo srities vadovė Laura Žukovė sako, kad šįmet situacija būsto rinkoje turėtų pradėti keistis, o sumažėjęs EURIBOR rodiklis ir toliau augantys atlyginimai turėtų padidinti būsto prieinamumą, paskatinti rinkos aktyvumą ir pritraukti naujų investicijų. Savo ruožtu „Swedbank“ toliau planuoja būti aktyviu būsto rinkos dalyviu, kuris visada yra pasirengęs padėti gyventojams įgyvendinti savo tikslus.
– Praėjusiais metais būstą norintys įsigyti gyventojai vidutiniškai skolinosi apie 100 tūkst. eurų, kas buvo 5 proc. didesnė suma nei prieš metus. Nuo 2022 m. vidurio ženkliai išaugęs EURIBOR rodiklis turėjo įtakos ne tik paskolos įmokoms, bet ir maksimaliam galimam paskolos dydžiui bei galėjo apriboti dalies gyventojų galimybes įsigyti būstą. Paminėti veiksniai turėjo įtakos ir „Swedbank“ skolinimo būstui įsigyti apimtims per 2023 m., kurios, palyginti su 2022 m., sumažėjo maždaug penktadaliu.
Nors vyraujantis neapibrėžtumas skatino gyventojus labiau pasverti sprendimą dėl būsto įsigijimo, pirkimą dėl išaugusių bazinių palūkanų atidėjo palyginti nedidelė dalis gyventojų, o skolinimas būstui įsigyti tikrai išliko aktualus. Būsto įsigijimas yra atsakingas ir ilgalaikis procesas, todėl palūkanų normų pokyčiai nebuvo vienintelis šiam sprendimui įtaką darantis veiksnys.
Pastebime, kad gyventojai toliau skiria didesnį dėmesį funkcionaliam būsto išplanavimui, o poreikis didesnio būsto plotams mažėja. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, 2023 m. gyventojai dažniausiai įsigijo 36-75 kv. m butus, o suteiktų paskolų apimtys 76 kv. m ploto ir didesniems butams buvo linkusios mažėti. Tuo metu ploto poreikis gyvenamiesiems namams per daug nesikeitė – per 2023 m., kaip ir ankstesniais metais, gyventojai dažniausiai įsigijo 100-150 kv. m ploto namus.
Šiuo metu maždaug kas antras su paskola įsigyjamas būstas Lietuvoje yra aukščiausios A+ ar A++ energetinės klasės. Naujos statybos būstą, kuriame panaudoti šiuolaikiški sprendimai, tausojantys aplinką ir taupantys energijos išteklius, gyventojai vertina ir kaip likvidesnį turtą, ir kaip investiciją siekiant mažesnių būsto išlaikymo sąnaudų.
– Įvairūs ženklai rodo, kad taip. Po 2023 m. ženkliai išaugusių ir piką pasiekusių bazinių palūkanų, infliacija euro zonoje grįžta prie ilgametės normos. Dėl to jau netolimoje ateityje tikimasi ženklesnio EURIBOR rodiklio sumažėjimo, kas turės teigiamą poveikį būsto rinkai. Praėjusių metų pabaigoje pasiekę būsto įperkamumo „dugną“ pradedame nuo jo atsispirti. Toliau augant atlyginimams ir išliekant stabilioms NT kainoms, būstą įpirkti turėtų tapti lengviau. Teigiami lūkesčiai turėtų padidinti paklausą, paskatinti naujas investicijas šiame sektoriuje, o būsto pirkėjams atsiras daugiau pasirinkimo pirminėje rinkoje.
– Praėjusiais metais būsto pirkėjų derybinė galia buvo santykinai išaugusi. Sumažėjus paklausai, gyventojai turėjo daugiau galimybių derėtis dėl būsto įsigijimo ar įrengimo kainos. Tuo metu rinkoje kaip niekada anksčiau buvo galima rasti įvairių plėtotojų pasiūlymų – nuolaidų, dovanojamų baldų, buitinės technikos, parkavimo vietų ar sandėliukų. Siūlytos naudos galėjo sudaryti ir apie 5-10 proc. būsto vertės.
Tikėtina, kad šiemet taip pat matysime įvairias taikomas nuolaidas ir pasiūlymus, kol pirkėjų aktyvumas rinkoje smarkiai neišaugs. Tai galioja kalbant ir apie pačias būstų kainas, kurios per 2024 m. turėtų išlikti stabilios ar nežymiai sumažėti. Permainų galėtų atnešti realybe pavirtusios prognozės dėl ženklesnio bazinių palūkanų sumažinimo ir, atitinkamai, mažėjančio EURIBOR rodiklio, kas su kitais anksčiau paminėtais veiksniais galėtų lemti atsigaunančią paklausą NT rinkoje.
– Pirmiausia, šis reikalavimas bus taikomas tik tiems būstams, kurių statybai leidimas išduotas nuo šių metų pradžios. Dabar statomiems ar užbaiginėjamiems būstams tai negalios, todėl tai didesnę dalį būsto pirkėjų palies šių metų pabaigoje ar tik kitąmet.
Įsigalioję įstatymo pakeitimai, leisiantys naują būstą įsigyti tik vystytojui registravus 100 proc. pastato baigtumą, neturėtų padaryti didelės įtakos pirkėjams. Tiesa, šis naujas reikalavimas, ypač perkantiems būstą „iš brėžinių“, gali prailginti laukimo laiką iki būsto įsigijimo, nes iki 100 proc. baigtumo reikia atlikti daugiau darbų, sutvarkyti įvairius dokumentus, kas taip pat užima laiko.