Nuosavas būstas – dažno jaunuolio svajonė: ką svarbu žinoti apie jo įsirengimą

Pradėjus savarankišką gyvenimą viena iš didžiausių gyvenimo svajonių neretai tampa nuosavas būstas. Kai pirmas – taupymo būsto pradiniam įnašui – žingsnis jau būna įveiktas, o būstas įsigytas, laukia įdomioji dalis įsirengti būstą taip, kad jis taptų namais. 

Tačiau turint būsto raktus ir atliekamų lėšų neverta skubėti pirkti kiekvieno patinkančio baldo ar namų dekoro elemento – norint sumaniai, taupiai ir skoningai įsirengti namus, reikėtų pradėti nuo kruopštaus biudžeto ir darbų bei pirkinių planavimo. Aptarkime viską iš eilės.

Sumanus biudžetas

Įvertinus, kiek lėšų liko nuo būsto įsigijimo ar kiek būsto įrengimui/remontui skirtų santaupų turime, galima pradėti planuoti, kiek lėšų kokiems būsto atnaujinimo ar įrengimo darbams turėtume skirti. Beje, net ir geriausiai suplanavus biudžetą gali atsirasti nenumatytų išlaidų, tad išlaidas pravartu planuoti paliekant bent 10–15 proc. rezervą. 

Interjero dizaineriai skaičiuoja, kad kad vidutiniškai naują dalinės apdailos būstą įsirengti kainuoja apie 500 eurų už 1 kv. m, bet renkantis brangesnes, kokybiškesnes medžiagas, baldus bei techniką, kaina gali būti didesnė nei 1 tūkst. eurų už 1 kv. m.

Beje, sumanu yra ir neskubėti pirkti, o šiek tiek pasekti akcijas ir nuolaidas, patikrinti, ar norimų prekių negalima pigiau įsigyti internetu.

Realistiški lūkesčiai

Atsižvelgiant į kainas bei turimas lėšas, svarbu susiformuoti realistiškus lūkesčius. Galbūt visų būsto erdvių pilnai įsirengti vienu ypu nepavyks, tačiau mėnesį ar kelis miegoti tiesiog ant čiužinio teko ne vienam naujakuriui. Lėtesnis procesas, tačiau kokybiškesni sprendimai ilgalaikėje perspektyvoje duos daug didesnės naudos.

Beje, kalbant apie realistiškus sprendimus, planuojant įsigyti trokštamus baldus ar kitas būstui reikalingas prekes, svarbu įvertinti ne tik jų kainą, bet ir dydžius bei funkcijas. Gražus baldas džiugins kur kas mažiau, jei užims pernelyg daug kambario vietos. Na, o multifunkcinis prietaisas virs pinigais į balą, jei naudosite tik vieną jo funkciją iš kelių ar keliolikos.

Taupantis tvarumas

Įsirenginėjant ar atnaujinant būstą verta apgalvoti sprendimus, kurie leistų padidinti jo tvarumą, energinį efektyvumą ir leistų sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje. Vien tinkamai suplanuotas apšvietimas ir elektros lizdų kiekis bei vietos gali gerokai sumažinti elektros energijos švaistymą.

Brangesnių medžiagų pasirinkimas taip pat gali lemti didesnį sutaupymą ilgalaikėje perspektyvoje. Štai, pavyzdžiui, skaičiuojama, kad sintetinės grindų dangos tarnauja apie 10–20 metų, o medinės – apie 100. Kainos skirtumas tarp laminato ir medinio parketo siekia apie 2–3 kartus, tuo metu tarnavimo trukmės laikas yra ilgesnis 5–10 kartų.

Daugiau itin vertingos informacijos apie tvarius ir taupyti padedančius sprendimus rasite „Swedbank“ Tvarių namų gide. 

Na, o dabar – dvi skirtingos istorijos apie tikras naujo būsto įsirengimo bei senos statybos būsto atnaujinimo patirtis.

Būstas nuo 0: Živilės istorija

Naujos statybos name 69 kv. m butą vilnietei Živilei įsirengti atsiėjo apie 69 tūkst. eurų, t .y. apie 1 tūkst. eurų už 1 kv. m. Visus darbus moteris patikėjo profesionalams, o į naujus namus įsikelti galėjo po keturių mėnesių. Tiesa, ne viskas buvo taip sklandu, kaip norėtųsi – suplanuotas biudžetas išaugo net 25 proc.

„Planuojant biudžetą sunku numatyti visas išlaidas, atliekant darbus paaiškėja, kad kokybiška įranga kainuoja daugiau, ir tenka spręsti – rinktis pigesnį ar kokybiškesnį ir ilgaamžiškenį variantą. Buvo ir papildomai kainavusių broko taisymų, kurie atsirado bandant sutaupyti“, – pasakoja Živilė.

Klausiama, ką įsirengdama būstą darytų kitaip, Živilė teigia, kad jos šeimos atveju lūkesčių nepateisino interjero dizainerės paslaugos.

„Norintiems būstą įsirengti kuo greičiau, dizaineris nebūtinai bus pagalba. Mūsų atveju ši grandis tapo stabdančioji. Sakyčiau, kad planuojantiems įsirenginėti būstą labai svarbu patikimas, kompetetingas darbų vadovas, kuris susikalbės su visomis kitomis šalimis: baldininkais, lubininkais, santechnikais, elektrikais“, – kalbėjo būsto savininkė.

Živilė taip pat atkreipė dėmesį, kad neišmanydami statybos srities žmonės gali būti labai lengvai apgauti dėl kainos ar kokybės, o parduotuvėse prieš kažką perkant vilnietė siūlo pasitarti bent su dviem konsultantais ir dar vienu nepriklausomu specialistu.

Remontas savomis rankomis: Pijaus istorija

Dviejų kambarių (47 kv. m) senos statybos butą sostinėje paveldėjęs Pijus viską daro savo rankomis. Jaunuolis tikisi, kad būsto atnaujinimas jam atsieis 200–300 eurų už kv. m.

Atnaujindamas būstą jis savo rankomis pakeitė elektros instaliaciją, vandentiekio įvadą, išlygino grindis, įsirengė virtuvę, o vienintelis darbas, kuriam samdė žmones, buvo ketaus vonios išnešimas iš senos statybos daugiabučio penkto aukšto.

„Galvojome, kad būsto įsirengimas atsieis apie 10–15 tūkst. eurų ir kol kas į biudžetą telpame. Tiesa, buvo padaryta klaidų, kurios papildomai kainavo apie 1 tūkst. eurų. Bet mums pasisekė, kadangi draugės tėtis yra architektas, jis padėjo su brėžiniais ir sprendimais, o tai smarkiai sumažino išlaidų dalį“, – pasakoja Pijus.

Pijus tikėjosi, kad būsto įrengimas užtruks 3–4 mėnesius, bet tęsiasi ilgiau nei metus. Remontuoti buto jis važiuoja po darbo valandų arba savaitgaliais.

Įsigyjantiems būstą senos statybos name siūlo labai gerai paskaičiuoti, ar į jį verta investuoti. Jam, be jau minėtų remonto išlaidų, dar teks papildomai investuoti į kondicionierių, nes vasarą senos statybos nerenovuoto namo penktame aukšte labai karšta, o žiemą centrinio šildymo – nepakanka.