20 metų nemokamos elektros energijos. Nors skamba beveik per gerai, kad būtų tiesa, tokia yra saulės elektrinių savininkų realybė – saulės energija yra nemokama. Tai yra ne tik aplinkai draugiškas pasirinkimas, bet ir ilgalaikė investicija, padedanti sutaupyti. Per kiek laiko atsipirks saulės elektrinė ir kiek ji padės sutaupyti gaminantiems vartotojams?
Įsivaizduokime situaciją – dviejų asmenų šeima gyvena trijų kambarių bute. Abu asmenys dirba hibridiniu būdu, tad neretai tai daro iš namų asmeniniu kompiuteriu, taip pat naudoja žaidimų konsolę bei žiūri filmus per plačiaekranį televizorių. Per metus ši pora sunaudoja vidutiniškai 1500 kWh. Kiek šis šeimos ūkis galėtų sutaupyti įsigijęs saulės elektrinę?
Šiuo metu elektros energijos kaina rinkoje siekia apie 0,28 eur/kWh, tad už sunaudotą elektrą rinkos kainomis pora sumoka 420 eurų per metus. Įsigijus saulės elektrinę nutolusiame saulės elektrinių parke, priklausomai nuo atsiskaitymo būdo, už elektros energiją išlaidos galėtų siekti 95–107 eurus* per metus. Žinoma, prie to dar prisidėtų maždaug 20–30 eurų siekiantis metinis elektrinės priežiūros mokestis.
Šis namų ūkis taip pat galėtų pasirinkti atsiskaitymą kilovatvalandėmis kiekiu pagal procentus (33 proc.). Tačiau tuomet reikėtų pagalvoti apie kiek galingesnę saulės elektrinę, kad namų ūkiui pakaktų sugeneruojamos energijos, mat jos gaminančiam vartotojui lieka 67 proc.*
1000 kWh per metus sunaudojančiam objektui įprastai reikalinga vieno kilovato elektrinė. Vieno kilovato dalies kaina saulės elektrinių parke metu siekia apie 1200 eurų, tad šiam šeimos ūkiui reikalinga 1,5 kW elektrinė kainuotų maždaug 1800 eurus.
Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) periodiškai skelbia kvietimus teikti paraiškas kompensacijai už įsirengtą saulės elektrinę gauti. Parama teikiama saulės elektrinėms iki 10 kW, o kompensacijos dydis siekia 323 eurus už vieną kW. Tad gavus valstybės subsidiją, likusi kaina vartotojui siektų 1316 eurų už saulės elektrinę.
Šiuo atveju saulės elektrinė atsipirktų per maždaug 4,5 metų. Likusį laikotarpį pora mokėtų tik elektrinės priežiūros bei ESO mokesčius.
O kaip šie skaičiavimai galėtų atrodyti įsirengiant nuosavą saulės elektrinę ant namo stogo ar sklypo teritorijoje? Skaičiuokime, kad nuosavame ne itin dideliame name gyvenanti šeima sunaudoja maždaug 8000 kWh elektros energijos per metus. Perkant elektros energiją vidutinėmis rinkos kainomis per metus toks kiekis virsta 2240 eurų suma.
Tapus gaminančiu vartotoju, priklausomai nuo atsiskaitymo būdo, ši suma galėtų sumažėti iki 504–571 eurų per metus. Arba 33 proc. nuo sugeneruotos energijos, pasiliekant sau 67 proc., ir, kaip ir pirmuoju atveju, prieš tai įvertinus galimybę įsirengti galingesnę saulės elektrinę.
Šiam namų ūkiui būtų reikalinga 8 kW saulės elektrinė. Toks projektas šeimos ūkiui šiuo metu vyraujančiomis kainomis kainuotų apie 6 tūkst. eurų kartu su įrengimo darbais. Valstybės parama šiai elektrinei įsirengti siektų 2584 eurų, o likusi kaina vartotojui siektų apie 3400 eurus. Su valstybės parama šiai šeimai elektrinė galėtų atsipirkti per maždaug 2 metus.
Dažnu atveju vartotojams prireikia paskolos saulės elektrinei įsigyti. „Swedbank“ saulės elektrinių įsirengimui ar nutolusios įsigijimui taiko mažesnes palūkanas nei kitų vartojimo paskolų. Tad vartotojai, kurie neturi pakankamai asmeninių lėšų įsirengti saulės elektrinę, gali pasinaudoti palankiomis skolinimosi sąlygomis.
*Gaminančių vartotojų kainomis, galiosiančiomis nuo 2024 m. pradžios
Dėmesio. Priklausomai nuo elektros kainų rinkoje bei saulės elektrinių kainų pokyčio sutaupytos sumos bei atsipirkimo laikotarpis gali kisti. Tikslius skaičiavimus individualiu atveju gali pateikti elektros tiekėjas ar saulės elektrinių pardavėjas.