Ar pensijų fondai gyventojams uždirbo pinigų?

Ar pensijų fondai gyventojams uždirbo pinigų?
Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius
2023-02-28


Pastaruoju metu viešoje erdvėje neretai išsakomos nuomonės, esą Lietuvoje veikiantys pensijų fondai kaupiantiesiems neuždirbo pinigų. Tačiau statistika rodo priešingą situaciją − praktiškai kiekvienas gyventojas, kuris II pensijų pakopoje kaupia ilgesnį laikotarpį, savo pensijų sąskaitoje turi didesnę sumą nei yra pervedęs įmokų. Vertinant visą fondų veiklos laikotarpį, 3 eurai pensijų įmokų atnešė 1 eurą investicinės grąžos.

Pensijų fondų uždarbis – 32 proc.

Lietuvoje II pensijų pakopos fondai buvo įsteigti 2004 m., todėl galimybe kaupti papildomai savo pensijai gyventojai naudojasi jau beveik du dešimtmečius. Per šį laiką pensijų sistema buvo ne kartą koreguota, keičiant atskaitomų įmokų dydžius, jų šaltinius ir kitas kaupimo sąlygas.
 
Dabartinė tvarka galioja nuo 2019 m. vykusios pensijų reformos, kuri nustatė daugeliui gyventojų palankesnes kaupimo sąlygas. Pavyzdžiui, įsteigti gyvenimo ciklo fondai, įmokos į juos pradėtos atskaityti nuo gyventojo pajamų, atsirado su vidutiniu atlyginimu susieta paskata iš valstybės biudžeto, nustatyta aiški lėšų išmokėjimo ir anuitetų įsigijimo tvarka.
 
Nuo 2019 m. pensijų fondų valdomas turtas ir investicinė grąža užtikrintai auga. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje į „Swedbank“ pensijų fondus pervestų įmokų suma, skaičiuojant nuo 2004 m., sudarė apie 1,8 mlrd. eurų, o jų valdomas turtas siekė daugiau kaip 2,1 mlrd. eurų, be to, daugiau nei 181 mln. eurų jau išmokėta dalyviams. Per pastaruosius penkerius metus fondų valdomas turtas ūgtelėjo beveik 2 kartus, o metinė įmokų suma išaugo apie 60 proc.
 
Nepaisant ženklių svyravimų finansų rinkose 2022 m., praėjusių metų gale „Swedbank“ valdomi fondai gyventojams buvo uždirbę beveik 580 mln. eurų, t. y. jų uždarbis procentine išraiška nuo pervestų įmokų sudarė 32 proc.

Didesnės įmokos, didesnis uždarbis

Žvelgiant į istorinę fondų veiklos perspektyvą, dėl neigiamos grąžos fonduose esantis turtas buvo mažesnis už pervestų įmokų sumą tik 2008-2009 m. laikotarpiu per pasaulinę finansų krizę. Visais kitais laikotarpiais pensijų fondai visada turėjo daugiau turto nei buvo gavę įmokų, tad pensijų fondų dalyviams generavo teigiamą grąžą.
 
Tačiau vien pelningos fondų veiklos neužtenka, norint užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje. Reikalingas ir pastovus lėšų srautas į pensijų fondus. Pavyzdžiui, jei 2008 m. į „Swedbank“ pensijų fondus buvo pervesta 128 mln. eurų lėšų, tai vėlesniais metais pensijų fondus papildydavo 2-3 kartus mažesnės įmokos, o 2012 m. pervedamų į pensijų fondus įmokų  suma buvo sumažėjusi net iki 34 mln. eurų ir vėl į panašų lygį sugrįžo tik 2017 m.
 
Tik nuo 2017m. įmokos pradėjo stabiliai didėti, ir praėjusiais metais į II pakopos pensijų sąskaitas „Swedbank“ buvo pervesta jau daugiau kaip 231 mln. eurų.
 
Šįmet pervestų lėšų kiekis dar labiau išaugs, nes pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nuo 2023 m. pradžios visi II pensijų pakopos dalyviai kaupia pilna apimtimi. Tai reiškia, kad bendrą įmoką sudaro 3 proc. įmoka, skaičiuojama nuo kaupiančiojo darbo užmokesčio, ir 1,5 proc. dydžio skatinamoji valstybės įmoka, skaičiuojama nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Be to, toliau didėja atlyginimai, o kartu su jais – ir valstybės paskatos dydis.
 
Pervedamų pensijų įmokų kiekis tiesiogiai susijęs su absoliučia pensijų fondų uždirbta grąža – kuo daugiau kapitalo pensijų fondai gali investuoti, tuo daugiau grąžos pinigine išraiška eurais jie atneš kaupiantiesiems. Tokiu būdu pensijų fondai dalyviams uždirba būsimos pensijos lėšas.

Ar pensijų fondai sukaups pakankamai?

Skaičiuojant bendrai, šiuo metu kiekvienas II pensijų pakopos dalyvis vidutiniškai yra sukaupęs apie 4,5 tūkst. eurų. Tačiau ši išvestinė vidutinė suma nieko nepasako apie individualius atvejus. Galima rasti jaunų žmonių, pavyzdžiui, trisdešimtmečių, kurie dalyvauja kaupime tik kelerius metus, bet yra spėję sukaupti gerokai didesnę nei vidutinę sumą. Tikėtina, kad kaupiant pagal dabartines sąlygas jie iki išėjimo į pensiją sukaups daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
 
Taip pat galime rasti ir vyresnio amžiaus žmonių, pavyzdžiui, šešiasdešimtmečių, kurie pastaruosius du dešimtmečius gaudami reguliarias pajamas, visą šį laiką dalyvavo kaupime ir dabar pensijų fondo sąskaitoje turi 15-20 tūkst. eurų. Tokios lėšos jau gali tapti ženklesniu priedu prie „Sodros“ pensijos, ir sudarytų apie 90 eurų per mėnesį.
 
Lietuvoje veikiantys pensijų fondai kartais sulaukia kritikos, kad kol kas neužtikrina tokių išmokų, kaip Vakarų šalyse veikiančios privataus kaupimo sistemos. Tačiau tam yra paaiškinimas − tose šalyse privačiuose fonduose sukauptų lėšų suma dažniausiai sudaro 150-175 proc. šalies BVP, kai lietuviškuose fonduose esančių lėšų suma siekia apie 10 proc. mūsų šalies BVP.
 
Be to, reikia turėti omenyje, kad tokiose šalyse, kaip Danija, Islandija ar Olandija, privatus kaupimas egzistuoja daugiau kaip 50 metų, ir į tose šalyse veikiančius pensijų fondus dažnai pervedamos kelis kartus didesnės įmokos nei Lietuvoje.
 
Vis dėlto net ir su dabartiniais įmokų dydžiais mes turime galimybę ilgainiui pasiekti pakankamai reikšmingas sumas, kurias vidutiniškai bus sukaupęs kiekvienas II pakopos pensijų fondų dalyvis, jei laikantis finansinės disciplinos įmokos bus mokamos reguliariai.
 
Pavyzdžiui, 35 metų amžiaus gyventojas, gaunantis vidutinį atlyginimą, ir tik nuo šių metų pradžios pradėjęs dalyvauti II pensijų pakopoje, per ateinančius tris dešimtmečius turi galimybę sukaupti 90 tūkst. eurų, kurie remiantis „Sodros“ skaičiuokle, kaupiančiajam pavirstų į 361 euro anuiteto išmoką per mėnesį.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.