Bendrasis vidaus produktas (BVP) – galutinis visų šalies teritorijoje veikiančių ūkinių vienetų gamybinės veiklos rezultatas, išreikštas pinigais. Jis žymi, už kokią vertę per tam tikrą laikotarpį šalyje buvo sukurta prekių ir paslaugų ir yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos išsivystymo lygį rodančių rodiklių.
BVP yra svarbus šalies ekonominio pajėgumo indikatorius. Kuo ekonomikoje daugiau piniginių santykių, tuo daugiau mokesčių sumokama į biudžetą, o valstybė gali disponuoti didesniais ištekliais, didinti valstybinio sektoriaus finansavimą, taip pat ir šio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Praktikoje naudojami 3 pagrindiniai metodai bendrajam vidaus produktui apskaičiuoti.
• Gamybos metodas. BVP gali būti apibūdinamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus, suma. Šiuo atveju į BVP įskaičiuojama galutinių prekių vertė (atėmus importuotų prekių ir žaliavų vertę), pagaminta analizuojamaisiais metais.
• Pajamų apskaitos metodas. BVP apskaičiuojamas kaip visų valstybėje uždirbtų pajamų suma, įvertinant reikalingas korekcijas. Skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą šiuo būdu sudedama šios pajamos: darbuotojų atlyginimai, įmonių pelnas, gautos palūkanos ar pajamos iš turto nuomos, ūkininkų bei kitų ne akcinių bendrovių verslo formų pajamos (individuali veikla ir panašiai); taip pat prie šių pajamų pridedama gamybos procese atsirandantys mokesčiai valstybei bei amortizacija, atimant valstybės subsidijas.
• Išlaidų metodas. BVP paskaičiuojamas kaip tiesioginių bei netiesioginių išlaidų suma. Skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą šiuo būdu sudedama: namų ūkių vartojimas, investicijos, valstybės išlaidos, grynasis eksportas.
BVP vienam gyventojui – ekonominis rodiklis, parodantis šalies ekonominį išsivystymo lygį. Kuo bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui mažesnis – tuo ekonomiškai skurdesnė šalies ekonomika bei šalyje gyvenantys žmonės.
(angl. GDP – Gross domestic product)