Kaip atpažinti galimų sukčių žinutę ar skambutį?

Pastaruoju metu dalis gyventojų ieško atsakymų, ką daryti su II pensijų pakopa ir kaip priimti teisingą sprendimą dėl tolimesnio kaupimo senatvei. Informacijos – daugiau nei bet kada. Nuo oficialių paaiškinimų, iki patarimų socialiniuose tinkluose ar nuomonių forumuose. „Swedbank“ ekspertai pastebi, kad pensijų reformos laukia ir sukčiai, kurie gali pasinaudoti žmonių skuba. Todėl svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip saugiai priimti finansinius sprendimus.

Skubos ir spaudimo taktika

Viena dažniausių sukčių strategijų – priversti žmogų veikti čia ir dabar. Tokie kreipimaisi dažnai prasideda teiginiais, kad sąskaita bus užblokuota, išmoka bus atšaukta, arba atsitiko kažkas, kas neva reikalauja greito reagavimo arba patvirtinti kažką, arba išnaudoti netikėtai atsiradusią galimybę – pavyzdžiui, jau dabar pervedus pinigus, labai greitai bus galima džiaugtis didžiule grąža. Pagrindinis tikslas – neleisti žmogui ramiai pagalvoti ar pasitikrinti informacijos.

„Oficialios institucijos to nedaro: jos neskubina, nereikalauja greitų veiksmų ir visada suteikia laiko patikrinti informaciją. Bendras patarimas būtų atkreipti dėmesį, jeigu skambučio ar žinutės tonas atrodo pernelyg įtemptas – tokiu atveju visada verta sustoti. Tai pirmasis signalas, kad situacija gali būti sukurta manipuliacijai“, – teigia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.

Prašymai pateikti asmeninius duomenis

Apgaulingose žinutėse dažniausiai pateikiama nuoroda, kuri veda į suklastotą svetainę, primenančią tikrų institucijų puslapius, kurioje žmogus prašomas suvesti prisijungimo duomenis. Atminkite, bankai ar kitos institucijos tokios informacijos SMS žinutėmis niekada neprašo.

„Jei gaunate žinutę su netikėta nuoroda, saugiausia jos nespausti ir pačiam prisijungti prie oficialaus puslapio, įvedus adresą naršyklėje“, – pataria „Swedbank“ ekspertė.

Apgavystės socialiniuose tinkluose ir giliosios klastotės

Sukčių aktyvumas šiandien ypač matomas ir socialiniuose tinkluose, kur plinta apgaulingos reklamos ir dirbtinio intelekto sukurtas turinys. Pavyzdžiui, galima pastebėti vaizdų įrašus ar skelbimus, kuriuose „pasirodo“ žinomi politikai, visuomenės veikėjai ar žurnalistai, tarsi jie rekomenduotų „išskirtines“ investavimo galimybes, naujas finansines platformas ar net stebuklingus gydymo sprendimus.

Didžiausia rizika kyla tada, kai reklama kviečia paspausti nuorodą, registruotis į tariamą investavimo sistemą, įvesti kontaktus. Tokiu atveju reikia vadovautis taisykle – jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, labai tikėtina, jog tai sukčių pinklės.

„Svarbu suprasti, kad šiandien sukčiai neapsiriboja vienu kanalu – jie jungia socialinius tinklus, dirbtinio intelekto generuotą turinį, žinutes internete ir net svetainių imitacijas. Tai reiškia, kad budrumas turi būti nuolatinis“, – pataria Ž. Augonė.

Skambučiai prisistatant institucijomis

Dar kitas populiarus sukčių metodas – skambučiai, kuriuose asmuo prisistato banko, policijos ar telekomunikacijų bendrovės vardu. Dažnai pasakojama išgalvota istorija: kad per jūsų sąskaitą vykdomi nusikalstami veiksmai, kad būtina „apsaugoti lėšas“, kad reikia patvirtinti duomenis. Tokie skambučiai gali būti emocionalūs, agresyvūs, taip pat beveik visada jie vykdomi rusų kalba.

Jei sulaukėte tokio skambučio, svarbiausia nepamesti budrumo. Tikros institucijos nesiūlo „apsaugoti“ jūsų pinigų kažkur juos pervedant, neprašo įdiegti programų ir neprašo patvirtinti veiksmų, kurių pats klientas neinicijavo.

„Jei kyla abejonė, kad susidūrėte su apgaule, geriausia pasirinkti paprastą kelią – niekur nespausti, niekam nesiųsti duomenų ir susisiekti oficialiais kanalais. Tam sugaišite kelias papildomas minutes, bet tai gali padėti apsaugoti jūsų santaupas“, – teigia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Trumpi patarimai, kaip išlikti saugiems

• Jei pranešime teigiama, kad situacija reikalauja veikti nedelsiant, verta stabtelėti ir įvertinti, ar tai tikrai gali būti oficiali komunikacija.
• Jokia institucija neprašo prisijungimo prie banko ar mokėjimo kortelės duomenų nei telefonu nei žinute, todėl tokios situacijos visada turėtų kelti įtarimą.
• Jei puslapis atsidaro paspaudus nuorodą žinutėje, o ne jį suvedus patiems, verta pasitikrinti adresą ir įsitikinti, kad jis yra tikras.
• Jei kyla abejonių, visada geriausia pasitikrinti informaciją oficialiais kanalais ir susisiekti su banku tiesiogiai. Tai yra paprasčiausias būdas apsaugoti ir savo finansus, ir ramybę.
• Svarbiausia – neskubėti reaguoti ir leisti sau įvertinti situaciją.

Pasitikrinkite savo imunitetą sukčiams atlikdami trumpą testą ČIA.