Ar įmanoma aštuntą dešimtį pasitikti sveikam?

Ilgaamžiškumo judėjimas įgauna pagreitį: kas svarbiausia, norint ilgai ir kokybiškai gyventi? Ar senėjimas yra liga? Kas būdinga įvairiuose pasaulio kampeliuose gyvenantiems ilgaamžiams ir ar viską lemia tik mityba? Apie tai gydytojas, radijo laidų vedėjas, ilgaamžiškumo entuziastas Ignas Klėjus „Swedbank“ projektui „Didžiausios gyvenimo atostogos“ kalbina biochemikę, BAK ilgaamžiškumo centro įkūrėją dr. Indrę Aleknavičienę.

Nors įprasta manyti, kad sveikata vyresniame amžiuje priklauso nuo genetinių priežasčių ir medikų priežiūros, biochemijos mokslų daktarė akcentuoja kiekvieno asmeninę atsakomybę už savo sveikatą. Keisti gyvenimo būdo įpročius geresniais reikėtų dar jauname amžiuje, tačiau nevėlu pradėti net ir sulaukus 60-ties.

• Kai neturime mokslu pagrįstu žinių, lengvai susižavime madingomis mitybos teorijomis.
• Nors vidutinis amžius ilgėja, kokybiško gyvenimo trukmė, deja, – ne. 
• Ilgaamžius „Mėlynųjų zonų“ gyventojus vienija bendruomeniškumas bei nuolatinis judėjimas.

Nuo vaikystės įdiegti įpročiai – nebūtinai geri

Dažną mamos tikino, kad stiklinė vandens su citrinos sultimis rytais ir avižinių dribsnių košė su sviestu – labai gerai. Panašiai vaikystėje dieną pradėdavo ir biochemijos mokslų daktarė Indrė Aleknavičienė. Tik vėliau, ėmusi studijuoti ir domėtis mitybos poveikiu organizmui, ji pastebėjo, kad daugelis mūsų vadovaujamės mokslu nepagrįstomis mitybos teorijomis.

„Žmonės dabar entuziastingai įsitraukia į ilgaamžiškumo judėjimą – puiku, kad jie domisi sveikata, tačiau ne visi jų propaguojami dalykai pagrįsti mokslu. Nuo seno įaugę į kraują mitybos įpročiai ne visada ir ne visiems yra tinkami.

Vanduo su citrina turintiems jautrų skrandį kels rūgštis, dribsniai neatstos neperdirbtų kruopų, o sviestas netiks norintiems sumažinti cholesterolį. Svarbu klausytis savo kūno, neignoruoti jo signalų. Žmonės eksperimentuoja su įvairiais mitybos būdais, yra veikiami dažnai prieštaringos informacijos iš šalies, tad geriau pasikliauti pripažintais savo srities ekspertais“, – pataria dr. I. Aleknavičienė.

Kas lemia amžėjimo procesus

Nors yra mokslininkų, teigiančių, kad senėjimas – tai liga, mokslininkė nėra linkusi procesams priskirti skambių terminų. „Amžėjimas – faktorių visuma, natūralus biologinis procesas. Jame, aišku, galime rasti ir ligos požymių, bet kūno gebėjimas išlaikyti kokybiškus fiziologinius bei biocheminius procesus yra ribotas.

Turime baigtinius kamieninių ląstelių rezervus: priklausomai nuo įpročių, vieniems jie senka greičiau, kitiems – lėčiau. Kasdien mūsų kūne atsiranda genetinių mutacijų, spontaninių klaidų, jos kaupiasi ir su amžiumi. Kol kūnas geba jas ištaisyti, tol esame sveiki, bet tas gebėjimas nėra begalinis. Kad ir kaip norėtume tikėti, jog žmogus turi potencialą išgyventi 120 metų, dabartinė vidutinė gyvenimo trukmė daugiausia ilgaamžių turinčiose šalyse yra apie 80–90 metų. Nors medicinos pažanga prailgino žmonių gyvenimą, bet kartais tai yra tiesiog ilgas gyvenimas su vis daugiau ligų ir negalavimų.“

Dr. I. Aleknavičienė teigia, kad ne viską lemia genetika: ilgaamžiškumo aukštumų dažnai pasiekia atskiri žmonės, turintys už kitus pranašesnius įpročius. Osteoporozė, raumenų nykimas ilgai buvo siejami vien su amžiumi. Tačiau, tyrimai rodo, kad jei nesame fiziškai aktyvūs, metams bėgant netenkame to, ko nenaudojame. Kūnas „ima“ energiją iš kaulų ir raumenų, ir siunčia ten, kur labiausiai reikia, nes savo nejudėjimu signalizuojame, jog mums jie nėra labai reikalingi.

Ką daryti, siekiant ne tik ilgo, bet ir sveiko gyvenimo

Nors gyvename ilgiau nei ankstesnės kartos, dažnai netinkamai naudojame savo gyvenimo laiką. Biochemijos mokslų daktarė teigia, kad dar nesuvokiame, jog pradėti rūpintis tuo, kaip jausiesi senatvėje, reikėtų jauname amžiuje. Alzheimerio užuomazgų gali atsirasti jau būnant 40 metų, o ar jis progresuos, ar ne, priklauso nuo gyvenimo būdo.

„Atsakomybę už savo sveikatą norime užkrauti gydytojams, patys rimtai nevertiname savo įpročių ir ieškome pasiteisinimų: „Štai kaimynui 90 metų, rūko ir nieko!“ Reikėtų suvokti, kad jei dabar jautiesi puikiai, visada taip nebus: naivu tikėtis, kad jei dabar pat nesusirūpinsi savo sveikata, vyresniame amžiuje kažkas tavo problemas išspręs“, – kalba dr. I. Aleknavičienė.

Jos teigimu, reikėtų atreipti dėmesį į keturis bazinius dalykus, kurie galėtų nulemti ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą: sveikatai palankią mitybą, fizinį aktyvumą, kokybišką miegą ir streso kontrolę. Pradėti keisti įpročius niekada nevėlu – net sulaukus 60-ties. Susigriebę ir penkerius metus sistemingai pasirūpinę savo sveikata, tokio amžiaus žmonės kartais pareiškia, kad jaučiasi geriau, nei būdami 40-ties.

Mėlynųjų zonų fenomenas

Keletoje pasaulio sričių, „Mėlynosiose zonose“ žmonės gyvena ilgiau. Natūraliai kyla klausimas – gal jie valgo ypatingą maistą? Pasak mokslininkės, nėra randama vieno mitybos principo, kuriuo būtų remtasi visuose kraštuose.

„Išskyrus tai, kad žmonės ten vartoja mažai sočiųjų riebalų ir perdirbtų mėsos produktų, kuriuos mėgsta lietuviai. Nors, atrodytų, kad Sardinijoje, kuri pasižymi ilgaamžiais, žmonės turėtų valgyti daug žuvies (nes juk sala), taip nėra – jie vartoja daug savo rankomis pagamintų ožkų pieno produktų. Patys augina ožkas, kiekvieną dieną daug juda. Mačiau reportažą, kaip daugiau nei 100 metų sulaukęs žmogus sėdo ant dviračio ir važiavo pas savo ožkas, vaikščiojo po kalnus – taigi, nuolat judėjo,“ – fizinio aktyvumo naudą pabrėžia mokslininkė.

Ji priduria, kad ilgaamžiai jaučiasi bendruomenės dalimi. Japonijoje senyvo amžiaus žmogus yra itin gerbiamas kaip išminties šaltinis, jis nepatiria atskirties streso. „O mūsų emocijos yra neatskiriamos nuo biocheminių kūno procesų: jei savo bendruomenėje jautiesi saugus, gerbiamas ir reikalingas – turi daugiau galimybių gyventi ilgiau“, – pažymi ji.

Inovacijos – tik kaip priedas

Populiarėja ir su ilgaamžiškumu siejamos inovacijos: žmonės vartoja įvairius naujus papildus, domisi vitaminų ir kitų medžiagų lašinėmis, matuojasi telomerų ilgį. Mokslininkė sako, jog labai gerai, kad žmonėms rūpi jų savijauta.

„Net mažas žingsnelis link kokybiškesnio gyvenimo yra sveikintinas. Nors, mano požiūriu, jei tik eksperimentuosime su papildais, bet nejudėsime, nekontroliuosime mitybos, streso ir nesirūpinsime kokybišku miegu, jie nedaug padės.

Tačiau inovacijos, kaip priedas prie bazinių sveikatą ir ilgaamžiškumą lemiančių veiksnių, visai gali egzistuoti. Telomerų ilgio matavimo tyrimas, sužinant savo biologinį amžių, kaip tik gali motyvuoti žmogų toliau stengtis dėl savo sveikatos ir užkirsti kelią priešlaikiniam senėjimui“, – sako dr. I. Aleknavičienė.

„Swedbank“ primena, kad ruoštis finansiškai savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti visas savo svajones. Daugiau informacijos: www.swedbank.lt/atostogos.

Daugiau apie „Swedbank“ projektą „Didžiausios gyvenimo atostogos“ skaitykite čia.