Ar smegenys gali išlikti jaunos?

Galvodami apie amžėjimą, orientuojamės į fizinę ir psichikos sveikatą, bet ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į pažintinius ir mąstymo gebėjimus. Kada smegenys pradeda senti ir ar galima tai atitolinti? Kokios įsišaknijusios tradicijos trukdo mėgautis kokybišku garbaus amžiaus tarpsniu? „Swedbank“ projekte „Didžiausios gyvenimo atostogos“ gydytojas, radijo laidų vedėjas, ilgaamžiškumo entuziastas Ignas Klėjus kalbina neuropsichologę, VU Psichologijos instituto docentę dr. Ramunę Dirvanskienę.

• Ar tikrai visų mūsų smegenys ima senti, sulaukus 25-erių?
• Kas geriau: spręsti kryžiažodžius ar mokytis tapybos?
• Kada naujosios technologijos ne padeda, o trukdo?

Dažniausias nusiskundimas: suprastėjo atmintis

Neuropsichologė dr. R. Dirvanskienė sako, kad mums trūksta žinių apie pažintines smegenų funkcijas, todėl bet kokį savo pačių pastebėtą sutrikimą esame linkę nurašyti suprastėjusiai atminčiai, nors tai gali reikšti daugybę skirtingų dalykų.

„Jei nesidomime smegenų veikla, mažai žinome, kuo skiriasi dėmesys nuo darbinės ar ilgalaikės atminties, kalbinių ar erdvinių gebėjimų. „Suprastėjusi atmintis“ kartais slepia kalbos sutrikimus po insulto ar pakitusį gebėjimą orientuotis erdvėje. Iš klaidų, kurių anksčiau nepatyrėme, imame suprasti, jog kažkas ne taip: pavyzdžiui, bandome pasatatyti puodelį ant stalo, bet pataikome pro šalį“, – kalba dr. R. Dirvanskienė.

Pasak neuropsichologės, daugelis smegenų funkcijų bėgant laikui prastėja, tačiau tai vyksta palaipsniui ir beveik nepastebimai. Tuo metu staigūs pakitimai gali išduoti sutrikimą, kuris nebūtinai yra tiesiogiai susijęs su atmintimi.

Dr. R. Dirvanskienė pastebi, kad atmintis nėra linkusi staiga suprastėti normaliai funkcionuojančiuose smegenyse, tačiau laikui bėgant ji po truputį kinta: „Pavyzdžiui, metams bėgant, kinta prisiminimai – iš juslėmis paremtų, kurie būdingi vaikystei (kai prisimename spalvas, garsus, pokalbius), jie transformuojasi į abstraktesnius, labiau apibendrintus.“

Kada smegenys ima senti

Sakoma, kad smegenys ima senti, kai jos galutinai subręsta, o tai vidutiniškai atsitinka sulaukus 25-erių metų. Dr. R. Dirvanskienė pažymi, kad tai tik vidurkis: „Smegenų senėjimas priklauso nuo genetikos, gyvenimo būdo, patirčių ir psichologinių traumų. Jei smegenys dėl vaikystės trauminių patirčių susiformuoja labai anksti – nieko gero, nes anksčiau prasideda stabilizavimosi procesai ir kognityvinis nuosmukis.“

Pasak neuropsichologės, pirmiausia pastebime, kad sulėtėja informacijos perdavimo greitis. Jo pikas pasireiškia  sulaukus 18–20 metų: tada reakcija greičiausia, mes žabiškai atliekame sprendimus, bet ne visada jie būna geriausi, nes dar trūksta patirties.

„Su amžiumi tampa sunkiau, įsiminti, greitai reaguoti ir susiorientuoti. Be to, ima erzinti naujovės, norisi daryti tai, ką esi įpratęs. Dabar gyvename saugioje vakarietiškoje visuomenėje, vėliau susilaukiame vaikų, tad smegenų branda nusikelia į 30-tus gyvenimo metus ar dar toliau, tačiau negalima teigti, kad jos ims senti vėliau, nei tėvų ar senelių kartos žmonių“, – kalba dr. R. Dirvanskienė.

Šiuolaikinio gyvenimo ritmas dažnai nepadeda smegenims išlikti jaunoms, nes tai, kas nenaudojama, netobulėja. Mums nebereikia įsiminti daugybės dalykų, kuriuos atmintyje saugodavo ankstesnės kartos: turime nuolatinę prieigą prie interneto, tad prastėja girdimoji atmintis.

Pasak dr. R. Dirvonskienės, nukenčia ir orientaciniai sugebėjimai, nes mums nebereikia rasti kelio ar įsidėmėti, kaip kitą kartą juo važiuoti – už mus tą parodo technologijos. „Auga ir vadinamieji „ekranų vaikai“, kurie nuo vaikystės mažiau naudojosi atmintimi, ir kurie jau turi nemažai problemų, susijusių su nepakankamu kalbos išsivystymu, socialiniais įgūdžiais“, – pastebi neuropsichologė.

Kaip treniruoti smegenis

Neuropsichologė stebisi, kad vis dar vyrauja mitas, jog geriausia smegenis treniruoja kryžiažodžių sprendimas: „Tai tikrai nepadeda, nes nelavina tų smegenų funcijų, kurias reikia lavinti. Spręsdamas kryžiažodžius tik atkartoji, kai jau gerai žinai, naudodamasis verbaline atmintimi, kuri su amžiumi neprastėja, o netgi gerėja. Jei jau labai patinka kryžiažodžiai, geriau juos rinktis bent jau iš tų sričių, kurių gerai nežinai.“

VU docentė pažymi, kad veiksmingiausia ieškoti naujų patirčių ir jas pritaikyti savo gyvenime. Tai gali būti nauja sporto šaka, naujas darbas ar hobis, nauja gyvenamoji vieta, naujos užsienio kalbos, tapybos, dainavimo mokymasis – bet ko, kas būtų įdomu ir nauja.

„Didelį poveikį smegenims daro ir fizinis aktyvumas – jis stimuliuoja neuronų augimą. Tačiau daug geriau ne ilgai sėdėti, o paskui ilgai sportuoti, bet nuolatos po truputį krutėti. Be to, naudingiausi įvairūs judesiai: tad monotoniškas bėgimas ant takelio pralošia prieš orientavimosi varžybas, kur kažko ieškai, lakstai aukštyn-žemyn, peršoki ir perlendi kliūtis“, – pasakoja neuropsichologė.

Vieni žmonės smegenų funcijas amžėjant praranda greičiau, kiti lėčiau. Pasak neuropsichologės dr. R. Dirvanskienės, tai priklauso nuo daugelio priežasčių: ir genetinių, ir gyvenimo būdo ypatumų. Energingi, veiklūs, mėgstantys greitą gyvenimo tempą žmonės paprastai sensta lėčiau.

Fizinės sveikatos ir socialinių ryšių įtaka

Netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas prisideda prie ligų atsiradimo, o kai prastėja fizinė sveikata, tai atsiliepia ir smegenims. Dr. R. Dirvanskienė išskiria ir socialinį aspektą: „Kad smegenys gerai veiktų vyresniame amžiuje, jos turi būti aktyviai naudojamos. Neturime tradicijų, kaip kad kitų šalių senjorai, vyresniame amžiuje aktyviai įsitraukti į visuomenines veiklas ar savanorystę.

Jei žmogus išeina iš darbo, jo kontaktai su kitais gerokai sumažėja, o tada smegenys mažiau stimuliuojamos. Be to, pas mus daug vienišų vyresnio amžiaus žmonių, kurių vaikai emigravo, šeima išsiblaškė, o naujus socialinius ryšius kurti sunku. Pagal įvairių šalių gyventojų apklausas apie laimingą senatvę, visur pabrėžiama, kaip svarbu būti reikalingam, naudingam ir susietam su kitais žmonėmis.“ 

„Swedbank“ primena, kad finansiškai ruoštis savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti savo svajones: www.swedbank.lt/atostogos

Daugiau apie „Swedbank“ projektą „Didžiausios gyvenimo atostogos“ skaitykite čia