Moterų pensijos Lietuvoje 15 proc. mažesnės nei vyrų. Kaip sumažinti atotrūkį?

Moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau, investuoja mažiau, nors į savo ateitį yra linkusios žvelgti atsakingiau. Besisukdamas visą aktyvų darbinį gyvenimą, šis ydingas ratas atveda prie to, kad moterys gauna 15 proc. mažesnę pensiją ir yra sukaupusios mažiau finansinio turto. Visa tai galiausiai atspindi statistiniai duomenys – vyresniame amžiuje moterys 2 kartus dažniau susiduria su skurdo rizika, palyginti su vyrais. Ar įmanoma šį atotrūkį panaikinti?

„Pensijų atotrūkis tarp vyrų ir moterų egzistuoja daugelyje ES šalių, kai kur jis sudaro iki 40 proc. Šį skirtumą dažniausiai lemia mažesnis atlyginimas, taip pat karjeros pertrauka dėl motinystės. Tam, kad šiuos skirtumus išlygintų, moterys turėtų nuo pat darbinės karjeros pradžios kaupti ateičiai ir susikurti sau papildomą pajamų šaltinį“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Ekspertas pastebi ir tai, kad tokia pati taisyklė galioja ir vyrams, nes norint užsitikrinti pakankamas pajamas vyresniame amžiuje valstybės mokamos pensijos gali nepakakti, todėl trūkstamas lėšas reikėtų sukaupti pensijų fonduose ar naudojantis investicinėmis priemonėmis.

Moterys dažniau susiduria su skurdu

Lietuvoje skiriasi ne tik moterų ir vyrų pensija, bet ir vidutinė gyvenimo trukmė, taip pat ir skurdo rizikos grėsmė. Moterys statistiškai gyvena ilgiau nei jų sutuoktiniai, o likusios vienos net du kartus dažniau susiduria su finansiniais sunkumais.

„Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės po truputį mažėja, bet vis dar išlieka beveik 10 metų. Sutuoktinio mirtis moterims dažnai tampa ne tik skaudžiu asmeniniu, bet ir finansiniu smūgiu. Tai akivaizdžiai pagrindžia statistikos duomenys, nes vyresnio mažiaus moterų skurdo rizikos rodiklis yra net du kartus didesnis nei vyrų“, – pastebi T. Gudaitis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekė 70,9 metų, moterų – 79,6 metų. Skirtumas sudarė 8,7 metų. Tiesa, jei žiūrėtume į tikėtiną gyvenimo trukmę sulaukus 65 m., vyrų gyvenimo trukmė yra ilgesnė, bet atotrūkis vis tiek išlieka.

Palyginti su vyrais, su didesne skurdo rizika moterys susiduria visą gyvenimą, bet vyresniame amžiuje šis skirtumas dar labiau išauga. 2021 m. moterų skurdo lygis siekė 22,4 proc., vyrų – 17,1 proc., bet 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje vyrų skurdo rizikos rodiklis kilo iki 24,3 proc., o moterų – net iki 42 proc.

Kodėl moterų pensija mažesnė?

Kaip pastebi „Swedbank“ ekspertas, mažesnę moterų pensiją iš esmės lemia mažesnis atlyginimas. Moterys uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai. Įtakos tam turi tiek atsitraukimas nuo karjeros motinystei, tiek sektorių nelygumai – mažiau apmokamuose darbuose galima dažniau sutikti moteris.

Vis dėlto labiausiai atotrūkis tarp vyrų ir moterų vidutinių darbo pajamų išryškėja 30–39 m. amžiaus grupėje, kai dauguma moterų susilaukia vaikų, išeina vaiko priežiūros atostogų ir tam tikram laikui „iškrenta“ iš darbo rinkos. Apie tai plačiau yra rašiusi „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė čia.

Kaip pastebi T. Gudaitis, kaupiant II pakopoje, nors vaiko priežiūros atostogose esantis vienas iš tėvų įmokų į pensijų fondą nemoka, tačiau valstybė ir toliau perveda 1,5 proc. dalį nuo šalies vidutinio atlyginimo. Tai reiškia, kad kaupimas pensijai, nors ir mažesne apimtimi, tęsiasi ir būnant vaiko priežiūros atostogose, kas ilgainiui gali padėti sukaupti didesnę sumą.

Galiausiai, dabartinių senjorų pensijų skirtumams įtakos turi ir tai, kad moterų pensinis amžius iki šiol buvo žemesnis, todėl jos sukaupia mažesnį darbo stažą, kuris yra vienas iš kintamųjų apskaičiuojant pensijos dydį.

„Nors galimybė anksčiau išeiti į pensiją atrodytų tarsi privilegija, tačiau išties yra dar vienas veiksnys, kuris didina nelygybę ir atsisuka prieš moteris, sumažindamas jų pajamas vyresniame amžiuje“, – pastebi T. Gudaitis.

Šiuo metų Lietuvoje vyrai į pensiją gali išeiti sulaukę 64 metų ir 8 mėnesių, o moterys – 64 metų ir 4 mėnesių. Pensijos amžius iki 65 metų abiem lytims susilygins 2025 m. Daugelyje ES senbuvių pensinis amžius vienodas visiems.

Kas gali padėti išlyginti skirtumą?

„Swedbank“ ekspertas pastebi, kad teisinis reguliavimas ir visuomenė keičiasi palaiko lygias galimybes įvairiose visuomeninio ir profesinio gyvenimo srityse, tačiau skirtumai tarp vyrų ir moterų finansinės padėties išlieka palyginti ryškūs.

„Džiugu, kad lygios galimybės yra įtvirtintos tiek viešojo, tiek privataus gyvenimo srityse, tačiau atotrūkiui tarp atlygio už darbą ir pensijų įveikti prireiks laiko. Papildomas kaupimas pensijai yra vienas iš įrankių, kuris šį atotrūkį bent vyresniame amžiuje gali sumažinti net tuo atveju, jei dirbama už mažesnį atlygį ir sukaupiama santykinai mažiau stažo“, – sako T. Gudaitis.

Kadangi III pensijų pakopoje kaupiamos lėšos investuojamos, laikui bėgant jų vertė išauga dėl investicinės grąžos, todėl net ir nedidelės reguliariai pervedamos sumos per kelis dešimtmečius gali virsti reikšmingu finansiniu turtu. Investuojamas finansinis turtas yra vienas iš būdų kiekvienam užsitikrinti pasyvias pajamas, kurios nepriklauso profesinių įgūdžių, situacijos darbo rinkoje ar politinių sprendimų.

„Dabartinė pensija nesiekia ne 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o ateities prognozės rodo, kad pajamų pakeitimo norma dar mažės, todėl abiejų lyčių dirbantieji, norėdami orios senatvės, turėtų galvoti apie papildomą kaupimą“, – pažymi T. Gudaitis.

Anot eksperto, dauguma dirbančių šalies gyventojų jau kaupia II pensijų pakopoje, tačiau to nepakaks, nes, norint pasiekti rekomenduojamą 70 proc. pajamų lygį, dar reikėtų apie 5–10 proc. nuo savo atlyginimo skirti pervedimams į III pensijų pakopą arba kitas investicines priemones.

„Swedbank“ primena, kad finansiškai ruoštis savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti savo svajones: www.swedbank.lt/atostogos 

Daugiau apie „Swedbank“ projektą „Didžiausios gyvenimo atostogos“ skaitykite čia.