Papildomas kaupimas pensijai II pakopos fonduose kelia daugybę klausimų: kodėl to reikia? ar įmanoma sukaupti reikšmingą sumą? kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos? Žinant atsakymus į šiuos klausimus gali tapti lengviau priimti sprendimą kaupti pensijai papildomai. Pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus.
Šiuo metu Lietuvoje kaupimas pensijai vyksta trimis pakopomis. Pirmąja pakopa laikoma pensija, kurią visiems dirbantiems šalies gyventojams užtikrina valstybė („Sodros“ pensija).
Papildomam kaupimui ir pasirengimui senatvei buvo sukurtos II ir III pensijų pakopos. II pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiamų lėšų įmoką sudaro dvi dalys – įmoka nuo jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.
III pensijų pakopa – tai savarankiškai kaupiama papildoma pensija, kai įmokas galite mokėti patys, prie šio kaupimo tai pat gali prisidėti darbdavys. Kaupti savarankiškai skatina ir valstybė, suteikdama gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – galimybę susigrąžinti iki 300 eurų per metus.
Valstybės užtikrinama pensija yra grindžiama kartų solidarumo principu – dirbantieji moka „Sodrai“ socialinio draudimo įmokas ir taip išlaiko savo tėvus ir senelius pensininkus, o sulaukę pensinio amžiaus patys tampa išlaikomi dirbančios jaunosios kartos.
Kintant demografinei situacijai mažėja dirbančiųjų skaičius, tad ir sumokėtų mokesčių suma, tikėtina, taip pat mažės. Todėl ekspertai prognozuoja, kad pirmosios pakopos pensija ateityje gali sudaryti tik apie 30 proc. buvusio atlyginimo. Siekiant didesnio finansinio saugumo senatvėje, svarbu jai rengtis kaupiant papildomai.
Taisyklė paprasta – kuo anksčiau pradedama kaupti pensijai, tuo didesnę sumą pavyks sukaupti. O didesnė sukaupta suma reiškia reikšmingesnę ir išmoką senatvėje.
Pateikiame pavyzdį: Jei gyventojas uždirba 1000 eurų (bruto) atlyginimą, į jo pensijų fondą kas mėnesį bus pervedama apie 50 eurų suma (kartu su valstybės paskata). Pradėjus kaupti nuo 25 metų amžiaus, per ateinančius 4 dešimtmečius galima sukaupti apie 100 tūkst. eurų, skaičiuojant, kad per šį laikotarpį vidutinė metinė grąža rinkose sudarys 6 proc. Tokiomis pačiomis sąlygomis pradėjus kaupti nuo 35-erių, per 3 dešimtmečius pavyktų sukaupti apie 50 tūkst. eurų.
Vienintelis II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fonduose taikomas mokestis yra metinis turto valdymo mokestis. Jis reguliuojamas valstybės, ir siekia iki 0,5 proc. valdomo turto vertės. Turto išsaugojimo pensijų fonde, į kurį perkeliamas pensinio amžiaus sulaukusių arba mirusių dalyvių turtas, šis mokestis tesiekia 0,2 proc. Dar gali būti taikomas Bendrovės keitimo mokestis – 0,05 proc. – jei kaupiantysis pereina į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
Įvykdžius pensijų reformą, II pensijų pakopos įmokos yra kaupiamos gyvenimo ciklo fonduose. Šio tipo fondai valdomi atsižvelgiant į kaupiančiųjų amžių – artėjant link pensinio amžiaus, pensijų fonde dinamiškai mažinama rizikingesnių ir didinama saugesnių investicijų dalis. Fondo tikslas yra sukaupti kuo didesnį pensijų turtą išėjimo į pensiją dienai.
Jei asmuo miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra paveldimos. Paveldimai pensijai nėra taikomi valstybės mokesčiai tuomet, kai pensiją paveldi artimi giminaičiai – vaikai, tėvai, seneliai, anūkai, broliai, sesės, sutuoktinis, globėjai, globotiniai, įvaikiai, įtėviai.
Pensijų fondo turtas yra atskirtas nuo jį valdančios bendrovės. Taigi, net bankrutavus fondo valdytojui, jūsų pinigai liks auginti jūsų kaupiamą kapitalą fonde, o juos valdys nauja bendrovė. Fondų lėšos yra laikomos specialiame banke – depozitoriume.
Pensijų kaupimo bendrovių veiklą prižiūri Lietuvos bankas – tik patikrinęs jų organizacinį ir techninį pasirengimą, vadovų reputaciją ir kvalifikaciją, išduoda veiklos leidimus, atlieka patikrinimus, o pensijų fondai Lietuvos bankui periodiškai (kas mėnesį, ketvirtį ir (ar) metus) teikia ataskaitas. Todėl įstatymais nustatyta, kad pensijų kaupimo bendrovės:
Daugiau apie tai – Lietuvos banko tinklalapyje: https://www.lb.lt/lt/kaip-uztikrinamas-pensiju-fondu-saugumas-ir-prieziura
II pensijų pakopos dalyviams, kurie sustabdė kaupimą 2019 m., nuo 2023 m. liepos 1 d. bus automatiškai atnaujintas įmokų pervedimas.
Ką pasirinkti? Kiekvienas įmokas susistabdęs pensijų kaupimo dalyvis turėtų įsivertinti individualiai. Tačiau svarbu žinoti, kad geriausių rezultatų gali pasiekti tie gyventojai, kurie finansinį pasirengimą pensijai pradeda kuo anksčiau, vos tik pradėję gauti reguliarias pajamas. Reguliariai investuojant santykinai nedidelę sumą pinigų, kaupiamasis palūkanų efektas per ilgą laikotarpį padės reikšmingai padidinti finansinį turtą.
Apsispręsti dėl tolesnio kaupimo bus galima iki kitų metų birželio pabaigos.
Lietuvos bankas kas ketvirtį pateikia visų šalies pensijų fondų veiklos rodiklius, juos galima rasti čia: https://www.lb.lt/lt/pf-veiklos-rodikliai
Jei nesate apsisprendę dėl papildomo kaupimo pensijai ar jo atnaujinimo, prognozuojamą senatvės pensiją galite pasitikrinti „Sodros“ skaičiuoklėje. Čia galėsite pamatyti, kokią įtaką jai gali turėti papildomas kaupimas II pensijų pakopoje: https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/prognozuojamos_pensijos_skaiciuokle
Kai gyventojas sulaukia pensinio amžiaus, išmokėjimo ir paveldėjimo aplinkybės priklauso nuo sukauptos sumos:
Svarbu žinoti: Sukaupus daugiau nei 60 000 eurų, pensijų anuitetą privalu įsigyti tik 60 000 eurų sumai, o dalyvio pensijų fonde sukaupta lėšų dalis, viršijanti 60 000 eurų, dalyviui pageidaujant gali būti išmokėta kaip vienkartinė išmoka.