Psichikos sveikatos įtaka ilgaamžiškumui: kokia ji?

Kaip pasiekti sveiko ir laimingo amžėjimo etapą? Kodėl daug vyresnio amžiaus lietuvių jaučiasi nelaimingi? Kaip galima sumažinti neužtikrintumą ir nerimą savo gyvenime bei kaip ruoštis didžiausioms gyvenimo atostogoms – apie visa tai „Swedbank“ projekte „Didžiausios gyvenimo atostogos“ gydytojas, radijo laidų vedėjas, ilgaamžiškumo entuziastas Ignas Klėjus kalbina gydytoją psichoterapeutą Dainių Jakučionį.

Psichoterapeutas pažymi, kad neigiamai žmogų veikia ne pats faktas, jog gyvenimo nuokalnėje jis turės mažiau pinigų. Prie to, žinant savo finansinę situaciją, galima prisitaikyti. Nerimą kelia neužtikrintumas – nežinojimas, kiek galėsi sau leisti. Todėl logiška šiam gyvenimo etapui pinigus pradėti kaupti kuo anksčiau.

• Kaip išeiti iš užburto nerimo rato ir ką savo gyvenime verta kontroliuoti
• Kaip kasdieniame gyvenime gelbsti rutina
• Ar verta pasiduoti jaunimosi manijai ir perdėtai rūpintis savo grožiu bei sveikata
• Kokie veiksmai mus veda stipresnio laimės pojūčio link

Kaip amžėjant kinta pasitenkinimo gyvenimu jausmas

Manoma, kad laimingiausi jaučiasi jaunesni žmonės, o metams bėgant, daugėja nepasitenkinimo savimi ir gyvenimu. Tačiau, pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, tai būdinga ne visoms visuomenėms.

„JAV darytas tyrimas parodė, kad ten kaip tik laimingiausi yra jauno ir senyvo amžiaus žmonės, o nelaimingiausi – 40-mečiai. Tikėtina, kad tada vyrus užpuola vidurio amžiaus krizė, o moterys, suaugus vaikams, patiria vadinamąjį tuščio lizdo sindromą. Lietuvoje yra kiek kitaip – nedaug garbaus amžiaus žmonių jaučiasi patenkinti gyvenimu dėl fizinės, psichinės sveikatos ir finansinių problemų bei nesugebėjimo priimti esamos situacijos“, – komentuoja jis.

Psichoterapeutas sako, kad, palyginti su senesniais laikais, mūsų psichikos sveikata yra geresnė – nebevyrauja nuomonė, kad pas psichologą ar psichoterapeutą eiti gėda, gerėja jų paslaugų prieinammas. Taip pat žmonės linkę savo psichine sveikata daugiau domėtis ir ja rūpintis.

Kas ardo mūsų psichikos sveikatą

Anot D. Jakučionio, psichikos sveikatai daug įtakos daro stresas ir nerimas. Ilgai trunkantis stresas dažnai priveda ne tik prie psichinių, bet ir prie fizinių problemų.

„Psichiškai sveiki žmonės, kurie savo situaciją priima kaip faktą (nors ji ir sunkoka) bei nelygina jos su kitais, dažniau jaučiasi laimingi. Gera psichikos sveikata, aišku, daro įtaką ilgaamžiškumui, nors jį veikia ir daugiau faktorių. Labiausiai mus verčia nerimauti neužtikrintumo jausmas, kuomet neaišku, su kokia suma teks išgyventi ir kaip gyventi, baigus karjerą“, – apie psichologinį būsimo pensijos laikotarpio aspektą kalba psichoterapeutas.

Jo teigimu, nesaugumo jausmas susijęs ir su negebėjimu kažko kontroliuoti. Tad pirmiausia reikėtų pagalvoti, ką aš geriausiai galiu padaryti šiandien ir ką galiu kontroliuoti. Galiu taupyti ateičiai, naudotis įvairiais finansiniais produktais, taip pat galiu rūpintis sveikata (sportuoti, medituoti, valgyti sveikatai palankų maistą). Nerimą sumažinti padeda ir rutininių dalykų pasikartojimas – kasdien tam tikru laiku geriu kavą,  skaitau, einu pasivaikščioti. Taip sukuriamas pastovumas, kuris yra atvirkščias neužtikrintumui.

Psichoterapeutas pastebi, kad nerimauti verčia ir kasdienis žiniasklaidos vartojimas, vis užkliūnant už neigiamos informacijos, kuri vyrauja medijose.

Perdėtas rūpestis išsaugoti jaunystę

Visi pažįstame žmonių, kurie saujomis geria papildus, iki išsekimo sportuoja, nerimauja dėl kiekvienos raukšlelės. D. Jakučionis sako, kad kartais be reikalo susikoncentruojama į dalykus, kurie nėra visiškai mūsų valioje.

„Mes negalime visiškai nejausti nerimo, mums per visą gyvenimą negali nieko neskaudėti – tai tik signalai, kad kažkas vyksta. Ilgaamžiškumo siekimas kraštutiniais būdais slepia mirties baimę. Taip, mes norime mirti kuo vėliau, bet kartais taip į tai koncentruojamės, jog atrodo, kad dabar negyvename, o tik rūpinamės ateitimi. Be to, egzistuoja jaunystės kultas: mes bijome senyvo, negražaus (pagal standartus) kūno, nepriimame jo kaip natūralaus dalyko“, – sako D. Jakučionis.

Psichoterapeutas pastebi, kad visuomenė formuoja lūkestį, jog žmogus visada turi atrodyti jaunai, be to, jaunystė – kosmetologijos pramonės variklis. Anot jo, mums reikia mokytis besikeičiančio savęs priėmimo.

„Swedbank“ primena, kad finansiškai ruoštis savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto. Pasirūpinkite kaupimu jau dabar, kad ateityje galėtumėte įgyvendinti savo svajones: www.swedbank.lt/atostogos

Daugiau apie „Swedbank“ projektą „Didžiausios gyvenimo atostogos“ skaitykite čia