Gyventojų išlaidos − rekordinėse aukštumose

Naujas Covid-19 viruso protrūkis bei suvaržymai skiepo atsisakiusiems asmenims turėjo pakankamai menkos įtakos gyventojų išlaidų įpročiams. Nepaisant rudenį fiksuoto minimalaus gyventojų išlaidų augimo sulėtėjimo, metų pabaigoje šalies gyventojai išleido daugiau, nei kada nors anksčiau. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, mokėjimų kortelėmis apimtys paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo net trečdaliu didesnės nei prieš metus ir pasiekė visų laikų rekordą. 

„Vis dar itin sparčiai kilę atlyginimai, augimo tempų nestabdanti ekonomika, teigiami ekonominiai lūkesčiai bei minimali neigiama viruso įtaka šalies ūkiui buvo pagrindiniai veiksniai, dėl kurių gyventojų išlaidų apimtys praėjusiais metais ir toliau sparčiai augo“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.  

Pasak G. Ilekytės, panašu, kad gyventojai norėjo atsigriebti ir už ankstesnius metus, kai karantino apribojimai gerokai pakoregavo didžiųjų metų švenčių tradicijas ir gyvus susitikimus artimųjų rate keitė video transliacijos internetu. 

„Tiesa, šalia sparčiai augančių gyventojų pajamų, kurių niekaip nepasivijo pasiūla, buvo matyti ir šalutinis efektas – į dešimtmečius nematytas aukštumas pakilusi infliacija. Visgi, atlyginimų augimas vis dar lenkė kainų augimą, todėl gyventojų perkamoji galia toliau stiprėjo“, − komentuoja ekonomistė. 

Kaip sekėsi atskiriems sektoriams

Nors išlaidos maistui ir kitoms būtiniausioms reikmėms vis dar išlaikė stabilų ir dviženklį augimo tempą, tikrieji vartojimo bumo varikliai buvo tie produktai, kuriuos gyventojai dovanojo kaip kalėdines dovanas, rodo „Swedbank“ duomenys. 

„Matome, kad itin išsiskyrė elektronikos prekės – čia apimtys mokėjimų kortelėmis gruodį buvo beveik penktadaliu didesnės nei prieš metus. Taip pat reikšmingai išaugo atsiskaitymai už grožio bei SPA paslaugas, namų apyvokos prekes“, − atkreipia dėmesį G. Ilekytė. 

Praėjusių metų gruodį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, beveik du kartus išaugo atsiskaitymai už prabangos prekes. Pasak ekonomistės, tai indikuoja, kad gyventojai dažniau rinkosi prabangesnes, daugiau kainuojančias dovanas. 

Grynųjų pinigų svarba

Praėjusių metų pabaiga taip pat išsiskyrė ir grynųjų pinigų išgryninimo operacijų šuoliu – gruodžio mėnesį išgryninimai augo maždaug 15 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., rodo „Swedbank“ duomenys.  

G. Ilekytė pastebi, kad prie to prisidėjo ne tik Kalėdinių dovanų karštinė, bet ir 100 eurų išmokos pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims. 

„Visgi nuo pat pirmojo karantino paskelbimo 2020 metais grynųjų pinigų išgryninimo operacijos gerokai sumenko ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Visų pirma, tai galima paaiškinti tuo, kad gyventojams rizikų mažinimo sumetimais buvo rekomenduojama vengti grynųjų pinigų ir naudotis mokėjimo kortelėmis. Kai kurios prekybos vietos taip pat atsisakė priimti mokėjimus ne banko kortelėmis. Karantino metu buvo padidintas ir bekontakčių atsiskaitymų limitas, tad gyventojams tapo patogiau rinktis tokio tipo atsiskaitymus“, − sako „Swedbank“ ekonomistė. 

Pasak G. Ilekytės, nors Lietuvos gyventojų meilė gryniesiems dar nedingo, visgi, panašu, kad pandemija paspartino procesą dažniau atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortele. Prie to šiais metais prisidės ir darbo kodekso pataisos, kuriomis draudžiama darbuotojams išmokėti atlyginimus grynaisiais pinigais. 

Ką matysime toliau

Pasibaigęs Kalėdinių dovanų pirkimo periodas, kylanti infliacija bei aukštos energetinių išteklių kainos turėtų kiek pristabdyti gyventojų išlaidas pirmąjį šių metų ketvirtį. 

Tuo tarpu dėl sparčiai plintančios Omikron viruso atmainos atšaukiami skrydžiai ir įvesti įvairūs šalių ribojimai taip pat sumažins gyventojų galimybes atostogauti užsienyje. 

„Visgi, žaliavų kainų augimas turėtų nurimti, tad išorinis infliacijos veiksnys išblės, o stipri namų ūkių finansinė padėtis leis gyventojams išlaidauti toliau“, − pastebi G. Ilekytė.