5 klaidos, kurias darome vairuodami darbovietei priklausantį automobilį

Įbrėžtas automobilis prekybos centro aikštelėje, į stiklą atsitrenkęs akmenukas ar netyčia sumaišytas kuras – tai tik dalis situacijų, su kuriomis susiduria įmonių automobilių vairuotojai. Tai ne tik padidina išlaidas įmonei, bet ir gali sutrikdyti darbo procesus ar laikinai atimti galimybę kolegoms naudotis automobiliu. Pernai registruota beveik tūkstantis tokių žalų, o „Swedbank“ draudimo ekspertai sako, kad nemažos jų dalies būtų galima išvengti prisimenant kelis paprastus dalykus.

„Didelė dalis incidentų nutinka ne dėl sudėtingų aplinkybių, o dėl skubėjimo ar paprasčiausio neatidumo. Kalbant apie įmonių automobilius svarbu ir tai, kad jie dažnai naudojami intensyviau, jais gali dalintis keli vairuotojai, todėl natūraliai didėja klaidų ir įvairių incidentų tikimybė. Matome, kad didelė dalis verslo automobiliams registruojamų žalų yra susijusios su pasikartojančiomis situacijomis, kurių galima išvengti priimant tinkamus sprendimus kelyje“, – pastebi Laimonas Garbenčius, „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovas.

Supainiojami degalai

Kartais žalos registruojamos dėl, atrodytų, labai paprastos, bet brangiai kainuojančios klaidos – kai vietoj dyzelino į automobilį įpilamas benzinas arba atvirkščiai. Tokie atvejai dažniausiai fiksuojami skubant, pavargus, vairuojant neįprastą transporto priemonę ar naudojantis keliais skirtingais įmonės automobiliais.

Įpylus netinkamų degalų, reikalingas kuro sistemos valymas, o tai reiškia ne tik išlaidas, bet ir laikiną automobilio praradimą, kuris tiesiogiai veikia įmonės veiklą. Todėl prieš pilant kurą verta skirti kelias papildomas sekundes ir dar kartą patikrinti, kokios rūšies degalai skirti konkrečiam automobiliui, ypač jei jis naudojamas nereguliariai arba juo dalijasi keli vairuotojai.

Iš anksto neišsiaiškinama, ką daryti įvykus incidentui

Net ir patyrę vairuotojai gali susidurti su nenumatytomis situacijomis, todėl svarbu iš anksto žinoti, kaip elgtis įvykus incidentui. Paprastai įmonės automobilių naudojimą reglamentuoja aiški tvarka, o nutikus įvykiui reikia nedelsiant informuoti konkrečius atsakingus asmenis. Tad svarbu iš anksto susipažinti su šiais principais.

„Pernai pasitaikė atvejis, kai darbuotojai įmonės automobiliu važiavo iš Vilniaus į Kauną ir grįždami autostradoje užvažiavo ant dėl šalčio susiformavusios duobės – sprogo padanga. Tai nutiko vėlai vakare, darbuotojai pasimetė ir skambino vadovui paklausti, ką daryti. Tokie atvejai rodo, kad nutikus įvykiui žmonės dažnai nežino, nuo ko pradėti, todėl verta iš anksto susipažinti su pagrindiniais veiksmais – kam pranešti, kada kviesti pagalbą ir ko nesiimti savarankiškai“, – sako L. Garbenčius.

Anot jo, pirmiausia svarbu užtikrinti saugumą ir, jei reikia, kviesti pagalbą. Jei eismo įvykio metu sužeidžiami žmonės arba kyla ginčas dėl kaltės, būtina skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Vairuotojams rekomenduojama nufotografuoti automobilio pažeidimus, kelią ir aplinką, užfiksuoti laiką bei vietą, o esant galimybei – užsirašyti liudytojų kontaktus. Tinkamai pateikti duomenys leidžia draudimo bendrovei greičiau administruoti žalą ir išmokėti kompensaciją. Svarbu atsiminti, kad kol nenustatytos įvykio aplinkybės ir žalos dydis, transporto priemonės nereikėtų remontuoti be draudiko leidimo.

Pasirenkama rizikinga vieta automobiliui statyti

Didelė dalis žalų nutinka ne važiuojant, o automobiliui stovint. Vairuotojai neretai randa apgadintą transporto priemonę grįžę iš prekybos centro. Tokiose vietose automobiliai statomi arti vienas kito, eismas intensyvus, todėl net ir nedidelis neatsargus manevras gali baigtis įbrėžimu ar įlenkimu. Nemažai incidentų nutinka ir ankštuose daugiabučių kiemuose ar nedidelėse stovėjimo aikštelėse. Dažniausiai apgadinami automobilių bamperiai, sparnai ar veidrodėliai.

„Norint sumažinti tokių incidentų tikimybę ir apsaugoti įmonės automobilį, jei yra galimybė, verta rinktis šiek tiek toliau nuo pagrindinių įėjimų ar intensyviausio judėjimo zonų esančias parkavimo vietas“, – pataria L. Garbenčius.  

Nesilaikoma saugaus atstumo ir greičio

Įmonės automobiliai dažnai yra eksploatuojami intensyviau nei dauguma asmeninių automobilių – jais vidutiniškai nuvažiuojama daugiau kilometrų, dažniau keliaujama užmiesčio keliais. Be to, vairuotojai neretai skuba, bando suspėti į susitikimus ar keliauja po ilgos darbo dienos. Visa tai didina riziką nesuvaldyti transporto priemonės ar nespėti sureaguoti netikėtoje situacijoje.

„Dalį žalų sukelia visiškai netikėti įvykiai, kurių vairuotojai negali numatyti. Pavyzdžiui, pernai registruotas atvejis, kai lengvąjį automobilį kliudė nuo šalia važiuojančios sunkiasvorės transporto priemonės nuslinkę sniego luitai. Taip pat pasitaiko ir susidūrimų su laukiniais gyvūnais – į kelią netikėtai išbėga stirnos, šernai ar lapės. Tokie incidentai dažniausiai įvyksta užmiesčio keliuose, ypač vakare ar anksti ryte“, – pastebi L. Garbenčius.

Anot jo, tokiose situacijose vairuotojai dažnai nesilaiko nei saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių, nei tinkamo greičio – ypač ten, kur įspėjama apie laukinius gyvūnus. Laikantis didesnio atstumo ir pasirinkus tinkamą greitį, lieka daugiau laiko sureaguoti, todėl dalies incidentų galima išvengti. Jei vis dėlto susidūrimas įvyksta, apie jį reikėtų pranešti policijai – tai padeda tinkamai užfiksuoti įvykį ir palengvina žalos administravimą.

Nekreipiama dėmesio į smulkius stiklo pažeidimus

Dar viena gana dažnai draudikų fiksuojama žala – automobilio stiklų pažeidimai. Važiuojant greitkeliu ar žvyrkeliu į priekinį stiklą gali atsitrenkti nuo kitų transporto priemonių ratų pakeltas akmenukas, dėl kurio atsiranda nedidelis įskilimas.

Iš pradžių jis gali atrodyti nereikšmingas, tačiau dėl temperatūros pokyčių, vibracijos ar nelygaus kelio nedidelis įtrūkimas gali greitai padidėti, ir tuomet prireikia keisti visą stiklą. Todėl pastebėjus įskilimą verta nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į servisą.

„Jei įmonė automobilį yra apdraudusi kasko draudimu, žalos administravimas vairuotojui tampa paprastas – kreipiamasi į draudiką, kuris įvertina situaciją ir nukreipia į patikimus servisus arba leidžia pasirinkti patogią remonto vietą. Svarbiausia – apie pažeidimą pranešti kuo anksčiau, kad būtų išvengta didesnių nuostolių“, – pažymi L. Garbenčius.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją