Kiekvienas naujas vairuotojas, vos tik gavęs vairuotojo pažymėjimą, ima galvoti apie tai, kaip įsigyti nuosavą automobilį. Vieni šį tikslą įgyvendina dar mokydamiesi paskutinėse mokyklos klasėse ar vos tik pradėję studijuoti, kiti gavę pirmąjį darbą, o tretieji – sukūrę šeimą. Bet kuriuo atveju nuosavas automobilis yra reikšmingas pirkinys, tad kaip įvertinti, kad jam esate pasiruošę finansiškai ir kokią dalį savo pajamų tam skirti?
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas automobilio pirkimui, jo išlaikymui ir viešajam transportui per metus vidutiniškai skiria apie 1,6 tūkst. eurų.
Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad šalies gyventojų išlaidos transportui yra antros pagal dydį išlaidos visame vartojimo krepšelyje ir dydžiu nusileidžia tik išlaidoms maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Tiesa, daugiausiai lietuviai išleidžia ne patiems automobiliams, o jų remontui ir priežiūrai bei degalams.
Jei metines išlaidas transportui išdalintume 12 mėnesių, gautume, kad per mėnesį vienas šalies gyventojas transporto reikmėms vidutiniškai skiria apie 135 eurus, kas atitinka 15 proc. vidutinio atlyginimo. Iš šios sumos apie 60 eurų tenka automobilio remontui, priežiūrai ir draudimui, apie 50 eurų skiriama degalams, o likusią dalį sudaro per visą automobilio eksploatacijos laikotarpį išdėstytos jo įsigijimo išlaidos.
Šie skaičiai rodo, kad šalies gyventojai dažniau įsigyja nebrangius naudotus automobilius, bet vėliau nemažai pinigų turi išleisti jų remontui. Pavyzdžiui, per penkerius automobilio eksploatacijos metus jo remontui vidutiniškai išleidžiama 3,6 tūkst. eurų, degalams – 3 tūkst. eurų, o paties automobilio įsigijimo kaina tarp visų išlaidų sudaro tik apie 1,5 tūkst. eurų.
Įsigyti pirmąjį automobilį vos tik gavus vairuotojo pažymėjimą nėra sudėtinga. Pardavimo skelbimuose galima rasti daugybę naudotų transporto priemonių, kainuojančių 1–2 tūkst. eurų. Tačiau įvertinus išlaidas tokio automobilio priežiūrai bei remontui, vos per vienerius jo eksploatacijos metus gali tekti išleisti antra tiek.
Todėl apie nuosavo automobilio įsigijimą pirmiausia reikia pradėti galvoti gavus pirmą darbą ir užsitikrinus nuolatines pajamas. Kitu atveju, nors automobilį įsigysite iš savo santaupų ar vasaros uždarbio, po to gali tekti reguliariai prašyti artimųjų paramos, kad automobilis važiuotų ir apskritai galėtumėte juo naudotis.
Jei turite nuolatinį darbą, spėjote susitaupyti kelis tūkstančius eurų ir jau galėtumėte įsigyti nebrangią transporto priemonę, verta atsiminti, kad transporto priemonės anksčiau ar vėliau genda ir remontui gali tekti išleisti nemažai pinigų. Todėl reikėtų turėti sukaupus bent 3 mėnesių atlyginimo dydžio finansinį rezervą, kurį būtų galima panaudoti ir automobilio remontui, draudimo išlaidoms ar užgriuvus kitoms išlaidoms.
Statistikos duomenimis, lietuviai transporto reikmėms vidutiniškai skiria 15 proc. pajamų. Kadangi dažniau perkami senesni ir nebrangūs automobiliai, didesniąją dalį savo pajamų vėliau tenka skirti jų remontui. Todėl pirmiausia automobilio įsigijimui galbūt vertėtų skirti ne 2–3 proc., o apie 10 proc. savo pajamų per penketą metų.
Gaunant vidutinį atlyginimą, tai leistų įsigyti transporto priemonę už 5–6 tūkst. eurų. Už tokią sumą pasirinkus ekonominį kompaktinės klasės automobilį jis turėtų tarnauti dar bent keletą metų nereikalaudamas didelių lėšų remontui ir priežiūrai.
Jei norite važinėti naujesniu ar geresnės klasės automobiliu, jam greičiausiai turėsite skirti didesnę dalį savo pajamų, pavyzdžiui, 15–20 proc. per penkerių metų laikotarpį. Skaičiuojant nuo vidutinio atlyginimo, tai sudarytų apie 8–11 tūkst. eurų.
Panašiai kainuojančius automobilius šalies gyventojai dažnai renkasi įsigyti pasitelkę banko finansavimą. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, vidutinė lizingu perkamo naudoto automobilio kaina siekia apie 11 tūkst. eurų, jo amžius 4 metus, o paskolos išsimokėjimo trukmė – apie 5 metus.
Galiausiai, jei neturite kitų finansinių įsipareigojimų, o automobiliui teikiate didelę reikšmę, jam galite skirti dar didesnę dalį savo pajamų. Tiesa, ši dalis neturėtų viršyti 35 proc. pajamų ribos per penkerius metus. Tai reiškia, kad jei gaunate vidutinį atlyginimą, galite įsigyti transporto priemonę, kuri kainuos apie 18 tūkst. eurų. Maždaug tiek vidutiniškai kainuoja nauji automobiliai, kuriuos lizingu dažniausiai įsigyja šalies gyventojai.
Beje, įsigyjant naujesnį automobilį ir jį eksploatuojant 5 metus, jo vertė po šio laikotarpio greičiausiai sieks bent 5–10 tūkst. eurų. Tokiu atveju jį bus galima parduoti, o gautus pinigus panaudoti naujesnio automobilio įsigijimui arba naudotis juo toliau, paskirstant jo įsigijimo kainą ilgesniam laikotarpiui.
Šeimos atveju, kurioje pajamas uždirba 2 asmenys, aukščiau paminėtas proporcijas reikėtų taikyti bendroms namų ūkio pajamoms. Jei šeima gali išsiversti su vienu automobiliu, ji galės leisti sau įsigyti naujesnę ir brangesnę transporto priemonę. Savaime suprantama, kad jei reikalingi 2 automobiliai, jie turės kainuoti pigiau.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jei vietoje vieno brangesnio automobilio bus naudojami du pigesni, jų priežiūra, remontas ir draudimas greičiausiai pareikalaus daugiau pinigų. Tad norint valdyti transporto išlaidų eilutę šeimos biudžete pirmiausia reikėtų pradėti nuo jai priklausančių automobilių skaičiaus.