M. Laukevičius: technologijų milžinių pelnai JAV palaiko rinką, bet korekcijos rizika išlieka

Nepaisant įspūdingų technologijų milžinių ketvirčio rezultatų, finansų rinkos JAV laikosi atsargumo. Sezoniniai veiksniai, sumažėję investavimo srautai ir makroekonominis neapibrėžtumas didina korekcijos tikimybę. Tuo pat metu investuotojai akylai stebi centrinių bankų sprendimus ir geopolitikos poveikį valiutų, obligacijų bei žaliavų rinkoms.

Technologijų milžinės viršijo lūkesčius

Pastarosiomis savaitėmis JAV akcijų rinkos kilo, tačiau didžiausią įtaką darė mažmeninių investuotojų, fondų ir įmonių akcijų supirkimo srautai. Euforijos mažai, institucinių investuotojų aktyvumas ribotas, o makroekonominė perspektyva – vis dar miglota.

Sezoniniai veiksniai irgi nepalankūs: rugpjūtis bei rugsėjis istoriškai pasižymi silpnesniais rinkos rezultatais. Rizikos draudimo fondai ir kiti profesionalūs investuotojai aktyviau dirba su pavienėmis pozicijomis, tačiau net ir turėdami pakankamai grynųjų pinigų, vengia juos investuoti į platesnį rinkos augimą.

Šiame fone antrą ketvirtį išsiskyrė technologijų sektorius – „Meta“, „Microsoft“, „Apple“ ir „Amazon“ paskelbė gerokai lūkesčius viršijusius rezultatus. „Amazon“ ketvirčio pajamos siekė apie 167 mlrd., „Apple“ – 94 mlrd., „Microsoft“ – 76 mlrd., o „Meta“ – 47,5 mlrd. JAV dolerių. Iš pardavimų daugiausiai „išspaudė“ 36 proc. metinį pelningumą paskelbusi „Meta“. „Microsoft“ tuo tarpu skelbė didžiausią absoliučia verte daugiau kaip 27 mlrd. JAV dolerių per ketvirtį pelną. Trumpai tariant, kiekviena iš paminėtų kompanijų savaip iššoko aukščiau rinkos lūkesčių ir pademonstravo gigantiškus ketvirčio rezultatus.

Pradėjo atsiliepti tarifų poveikis

JAV akcijų rinkose antrojo ketvirčio pelnų skelbimo sezonas taip pat parodė, kad kompanijoms pradėjo atsiliepti tarifai ir jų neapibrėžtumas. „General Motors“ paskelbė, kad dėl tarifų patyrė 1,1 milijardo dolerių smūgį, o grynosios pajamos sumažėjo 35 proc. per antrąjį ketvirtį. Puslaidininkių gamintojos „Texas Instruments“ akcijos dėl rezervuotų prognozių praėjusį trečiadienį smuko 13 proc.

Gynybos sektorius teoriškai turėtų klestėti – ypač po to, kai NATO šalys įsipareigojo iki 2035 m. skirti 5 proc. BVP gynybai. JAV 2026 m. gynybos biudžetas taip pat rekordinis – 1 trilijonas dolerių.

Vis dėlto, netikėtumų netrūksta: „Lockheed Martin“ ketvirčio pelnas smuko 80 proc., o bendrovė paskelbė apie 1,6 mlrd. dolerių nurašymus, taip pat sumažino savo veiklos pelno prognozę 2025 metams 1,5 mlrd. dolerių.

Ekonominiai signalai JAV – mišrūs

JAV ekonomika antrąjį ketvirtį augo 3 proc. metiniu tempu, o tam daugiausia įtakos turėjo mažėjęs importas ir santūrus vartojimas. Ekonominės analizės biuro ataskaita rodo, kad grynasis eksportas prie BVP pridėjo 5 procentinius punktus.

Tačiau infliacija išlieka pakankamai aukšta – pagrindinis Federalinių rezervų banko (FED) stebimas infliacijos rodiklis per metus siekė 2,8 proc., o tai rodo lėtą pažangą siekiant infliacijos tikslo.

Darbo rinkos duomenys rodo lėtėjimą – liepos mėnesį sukurta tik 73 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis pakilo iki 4,2 proc. Silpnesni nei tikėtasi duomenys atvėrė kelią svarstymams dėl palūkanų mažinimo. Šiuo metu rinka vertina 90 proc. tikimybę, kad pirmasis FED palūkanų mažinimas įvyks jau rugsėjį.

Praėjusio penktadienio rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ indeksas susitraukė 1,66 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 1,07 proc. žemesniu rezultatu, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ krito 1,5 proc.

Valiutų rinkos: saugaus prieglobsčio paieškos

Didėjant geopolitiniam ir ekonominiam neapibrėžtumui, investuotojai tradiciškai ieško saugių aktyvų. Tačiau tiek Šveicarijos frankas, tiek Japonijos jena pastaruoju metu susiduria su spaudimu.

Šveicarijos frankas smuko po JAV sprendimo įvesti 39 proc. muitų tarifą. Jena taip pat nerodo gyvybingumo ženklų.

Tokioje aplinkoje JAV doleris išlieka patraukliausias „saugaus prieglobsčio“ pasirinkimas. Euras dolerio atžvilgiu pastarosiomis savaitėmis prarado 0,9 proc. vertės ir nusistovėjo ties 1,158 dolerio riba, svaras krito 1,59 proc. ir praėjusį penktadienį buvo prekiaujamas 1,327 už JAV dolerį. Japonijos jena išliko praktiškai nepakitusi, kursas prekyboje laikėsi 147 už dolerį.

JAV obligacijų rinką koregavo pakitę lūkesčiai

Naujausi ekonominio augimo duomenys iš euro zonos rodo lėtą ir netolygų atsigavimą, tačiau rezultatai nėra tiek silpni, kad pritrauktų papildomą paklausą į Vokietijos obligacijas.

JAV iždo obligacijų vertė kilo, kai JAV darbo vietų ataskaita parodė silpnesnį nei tikėtasi darbo vietų augimą, o tai paskatino prekiautojus padidinti lūkesčius, kad artimiausiu metu FED turės mažinti palūkanų normas.

Kintantys lūkesčiai lėmė tai, kad 2 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas smuktelėjo iki 3,68 proc., o 10 metų – iki 4,21 proc. Japonijos 10 metų obligacijos pajamingumas pakilo iki 1,553 proc.

ECB po 8 iš eilės palūkanų mažinimų padarė pauzę

Europos Centrinis Bankas (ECB) liepos 24 d. paliko palūkanų normas tame pačiame lygyje po 8 iš eilės mažinimų, neatmetant galimybės grįžti prie mažinimo politikos. „Bloomberg Economics“ vertinimu, tai galėtų įvykti rugsėjį ir gruodį.

ECB pareiškimas po pastarojo sprendimo buvo trumpesnis, nei įprasta, bet ECB vadovė Christine Lagarde uždavė teigiamą toną fraze, kad „augimas vystosi gana palankiai“.

Euro zonos infliacija išliko ECB tikslinėse ribose, vartotojų kainos liepos mėnesį pakilo 2 proc. per metus. Pagrindinis infliacijos rodiklis (neįskaičiuojant maisto ir energijos kainų) per metus padidėjo 2,3 proc., o paslaugų infliacija buvo silpniausia nuo 2022 m. pradžios.

Europa: nėra vienos krypties

Antrąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo 0,1 proc. ir rinką stebino geresni nei prognozuota rezultatai Prancūzijoje ir Ispanijoje. Kai kurios šalys, tarp jų Vokietija ir Italija, traukėsi, o Nyderlandai augo lėčiau, nei tikėtasi. JAV ir Europos Sąjungos susitarimas dėl muitų gali reikšti, kad ekonomikos vystymasis bus labiau prognozuojamas, tačiau daugelis susitarimo detalių dar laukia finalizavimo.

Euro zonos privatus sektorius augo greičiausiu tempu nuo praėjusio rugpjūčio, o kompozitinis pirkimo vadybininkų indeksas liepą pakilo iki 51. Hamburgo komercinio banko ekonomistas Cyrus de la Rubia teigė, kad „euro zonos ekonomika palaipsniui atgauna pagreitį“, tačiau pažymėjo, kad stipresnis euras ir JAV tarifai ateinančiais mėnesiais greičiausiai darys spaudimą infliacijai.

Europos įmonių skelbiami rezultatai – skirtingi. „Deutsche Bank“ pelnas pranoko lūkesčius, „Stellantis“ ir „BMW“ naudojasi savo užsakymų atsparumu, tačiau makrorizika, susijusi su paklausa ir prekyba, lieka neišspręsta. Tarp vartojimo prekių krito „Nestlé“, pranešusi apie silpnesnius pardavimus Kinijoje, o LVMH mados pardavimuose irgi pasirodė silpnai.

„STOXX 600“ vis dar yra žemiau nei kovą ir, nors pastarojo meto kryptis į cikliškas akcijas padidino indekso augimą, jis vyksta rinkoje, kuri vis dar nesiryžta įsipareigoti stipresnei augimo tendencijai.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas praėjusį penktadienį prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė kritęs 1,97 proc., Vokietijos „DAX“ indeksas – net 3,63 proc. Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas augo 0,62 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 0,39 proc. kritimu.

Azijoje: Japonija stiebiasi, Kinija stringa

Japonijos „Nikkei“ per pastarąsias dvi savaites paaugo beveik 2,6 proc., o Kinijos akcijos toliau silpnėja – „CSI 300“ indeksas prarado 0,75 proc., o Honkongo „Hang Seng“ krito 1,95 proc. Kinijos ekonomika ir toliau kovoja su struktūrinėmis problemomis, o investuotojai laukia ryžtingesnių skatinimo priemonių.

Žaliavos: kainas diktuoja geopolitika

Naftos kainos per pastarąsias dvi savaites šoktelėjo daugiau nei 2 proc., daugiausia dėl geopolitinės įtampos ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų dėl sankcijų už rusišką naftą. Tuo tarpu aukso kaina kiek smuko, o vario rinka reagavo į sprendimą išbraukti rafinuotus metalus iš muitų sąrašo.

D. Trumpo užuominos apie papildomas sankcijas Rusijai, jei nebus pasiektos paliaubos su Ukraina, išprovokavo didžiausią naftos kainų šuolį per šešias savaites – „Brent“ pabrango iki 69 JAV dolerių, o WTI – iki 67 JAV dolerių už barelį.

Indijos naftos perdirbimo bendroves JAV prezidento pasisakymai dėl sankcijų už Rusijos naftos importą paskatino ieškoti alternatyvių tiekėjų Viduriniuose Rytuose ir Afrikoje. Analitikai šiame kontekste pastebi didėjantį neapibrėžtumą dėl Rusijos naftos tiekimo, bet konstatuoja, kad likusios OPEC+ šalys turėtų sugebėti padidinti pasiūlą padengti trūkumui.

Vario rinką sujudino netikėtas sprendimas atsisakyti 50 proc. muito rafinuotiems metalams, o aukso kaina reagavo kritimu 1 proc. iki 3 363 USD už unciją.