Investavimas: ar tai prieinama visiems?

Ar dabar tinkamas metas investuoti? Tai klausimas, kurį investavimo specialistai girdi kone kasdien. Į jį praktiškai visada galima atsakyti ir teigiamai, ir neigiamai. Tai priklauso nuo kiekvieno situacijos, įgūdžių ir noro bei laiko gilintis į šią sritį. Pradėti investuoti, jei to nedarėte iki šiol, visada tinkamas metas, įskaitant ir dabartinę situaciją. Tačiau iš karto mestis prie rizikingų priemonių nebūtų geras sprendimas, kad ir kokį patrauklų uždarbį jos siūlytų.

Pandemijos sukelta korekcija pasaulio finansų rinkose gerokai sumažino akcijų kainas, ir tai suviliojo investuotojus. Pavyzdžiui, kovo ir balandžio mėnesiais „Swedbank“ klientų atliktų sandorių vertybiniais popieriais skaičius išaugo 8 kartus. Be to, maždaug 3 iš 4 investuotojų vertybinius popierius pirko, ir tik mažesnioji dalis juos rinkosi parduoti.   

Tačiau tokia investuotojų elgsena nereiškia, kad dabar visas savo santaupas turėtumėt mesti į finansų rinkas. Investuoti remiantis tik ekonomikos cikliškumu yra rizikingas pasirinkimas. Net geriausi ekonomistai ar investuotojai nuspėja ne visas krizes. 

Įžvelgti kai kuriuos signalus galima, bet nurodyti konkretaus momento, kada viskas pasisuks priešinga linkme, negali niekas. Tai ypač aktualu kalbant apie tiesiogiai su finansų ar ekonomikos sritimi nesusijusius veiksnius, kurių mastą, trukmę ir poveikį labai sunku įvertinti.

Investavimas − kaip namo statybos

Žinias, kurios reikalingos pradedant investuoti, būtų galima palyginti su namo statybomis. Pirmiausia, reikalingi pamatai. Investavime tai atitinka gebėjimą suprasti finansinius duomenis, perskaityti pelno-nuostolio ar pinigų srautų ataskaitas. 

Pirmas namo aukštas – tai žinios apie verslą apskritai. Pavyzdžiui, kokie veiksniai turi įtakos bendrovėms, kuo skiriasi geros įmonės nuo blogų, kokie yra jų pranašumai, kokios tendencijos vyrauja rinkoje ir kaip jos gali pasikeisti. Antras aukštas yra metodika, padedanti įvertinti bendrovės vertę.

Galiausiai reikalingas ir namo stogas, kuris investavime reiškia discipliną ir psichologinį tvirtumą. Ir čia tinka dar viena metafora. Jei praūžusi vėtra, kas šiuo atveju atitinka COVID-19 poveikį finansų rinkoms, nukelia namo stogą, bus pažeisti visi kiti namo aukštai. Todėl kad ir kaip kruopščiai jį statėte, be stogo jis gali sugriūti.

Todėl vien tik laisvalaikio neužteks, jei norite investuoti profesionaliai ir sėkmingai atsirinkti konkrečių bendrovių akcijas ar kitas pavienes investicines priemones. Reikėtų nepamiršti, kad pasaulio rinkos itin konkurencingos, jose veikia stiprūs profesionalai, turintys gerą išsilavinimą ir didelę patirtį, jiems prieinama naujausia informacija. Tokie investavimo specialistai gali labai greitai priimti sprendimus ir yra kur kas atsparesni emocijoms.

Neprofesionaliems investuotojams – dvi taisyklės

Gali kilti klausimas, ar rinkose apskritai yra vietos investuotojams-mėgėjams. Atsakymas yra – žinoma, kad taip. Kiekvienas, turintis laisvų lėšų, gali rasti jam ar jai priimtinų priemonių ir ilgainiui uždirbti daugiau už fiksuoto pajamingumo priemones, pavyzdžiui, indėlius. Visgi čia svarbiausias dalykas – tinkamai suprasti, pasirinkti ir valdyti riziką.

Realybėje tai reiškia, kad investuoti į kelias konkrečias bendroves ir įsigyti jų akcijų daugeliui gali būti per daug sudėtinga. Alternatyva – laikytis kelių taisyklių. Pirmiausia, reikėtų orientuotis į investicinius fondus arba pagal indeksą investuojančius fondus, vadinamus ETF, o ne į konkrečias akcijas. 

Kitas svarbus dalykas yra reguliarumas. Investavimas nėra pusmečio ar metų trukmės sprintas, tai veikiau 5–10 metų trukmės maratonas, kuriame apdovanojami ištvermingiausi. Tai reiškia, kad pradžioje nereikėtų investuoti visų turimų santaupų, o pradėti nuo nedidelių sumų bei nepamiršti savo investicijų portfelio kas mėnesį ar ketvirtį papildyti. 

Kiek investuoti į akcijas?

Galiausiai, jei labai rūpi pasigalynėti su rinka ir kitais investuotojais, nedidelę dalį lėšų, pavyzdžiui, 10 proc. iš visų savo turimų investicijų galima investuoti ir į akcijas. Tiesa, Baltijos šalių rinkose galimybių daugiau, nes čia nėra tokios didelės konkurencijos kaip JAV ar Azijos akcijų rinkose. Pagrindinis Baltijos šalių rinkų privalumas – ne toks didelis konkurencingumas. Be to, vietiniams investuotojams lengviau prieinama informacija apie vietos rinkoje veikiančias įmones, jie gali geriau išanalizuoti ir pažinti bendroves, todėl veikiausiai jie priims geresnius sprendimus.

Atsakant į pradžioje iškeltą klausimą, kada geras metas investuoti − dabar tam yra tinkamas laikas su keliomis išlygomis. Jei tai nėra pagrindinis užsiėmimas ir jūs esate investuotojas-mėgėjas, nemėginkite iš karto „užsiimti namo statybomis“. 

Įvertinkite apetitą rizikai, pradėkite nuo mažai ir laikykitės reguliarumo. Atsiradus daugiau noro išbandyti jėgas rinkoje, pradėkite nuo Baltijos šalių ir į konkrečių bendrovių akcijas investuokite tik nedidelę dalį savo portfelio. Trumpo laikotarpio rezultatai gal ir nebus itin įspūdingi, bet ilguoju laikotarpiu tokia strategija atneš sėkmę.

Daugiau apie „Swedbank“ siūlomas investavimo galimybes.