Kartais kelionės kaina išauga ne dėl skrydžių ar viešbučio, o dėl vieno netikėto įvykio: vizito pas gydytoją, pamestos mokėjimo kortelės ar automobilio gedimo. Nors kelionės biudžetą dažniausiai planuojame galvodami apie transportą, apgyvendinimą ir pramogas, galutinę jo sumą gali gerokai padidinti situacijos, kurių iš anksto numatyti neįmanoma. „Swedbank“ draudimo ekspertas pataria, kokius praktinius žingsnius verta atlikti prieš kelionę, kad netikėtumai nevirstų finansiniais nuostoliais.
„Planuodami kelionę gyventojai dažniausiai įvertina pagrindines išlaidas, tačiau ne visada pagalvoja apie finansinį saugumą, jeigu nutiktų kas nors netikėto. Vis dėlto, pasiruošimas kelionei turėtų apimti ne tik bilietus ir dokumentus, bet ir labai praktinius dalykus: ar turime tinkamą draudimo apsaugą, atsarginę mokėjimo kortelę, galimybę greitai pasiekti savo banką ir aiškų veiksmų planą nenumatytiems atvejams“, – sako „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas Gediminas Pakeltis.

Viena dažniausių situacijų, kai kelionėje prireikia finansinės apsaugos, yra netikėtos gydymo išlaidos. Tai nebūtinai reiškia sudėtingą traumą ar ilgą gydymą ligoninėje. Pavyzdžiui, pernai vienai keliautojai, einančiai gatve, įkando staiga ją užpuolusi beždžionė. Po įvykio teko vykti į kliniką, kurioje buvo sudarytas gydymo planas, skirti vaistai ir suleista vakcina nuo pasiutligės. Kitam klientui, kuris viešėjo Japonijoje, medicininės pagalbos prireikė nukentėjus nuo elnio. Abiem atvejais gydymo išlaidas, kurios siekė kelis šimtus ir kelis tūkstančius eurų, atlygino draudimas.
„Šiuo atveju finansinė žala nebuvo itin didelė, tačiau pati situacija gerai parodo kelionėms būdingą neapibrėžtumą: žmogus negali iš anksto žinoti, nei kokios pagalbos prireiks, nei kiek ji kainuos konkrečioje šalyje. Vienur tokia pagalba atsieina kelis šimtus eurų, kitur, ypač privačiose klinikose ar valstybėse, kur medicinos paslaugos itin brangios, sąskaita gali būti nepalyginamai didesnė. Todėl kelionės draudimą derėtų vertinti ne kaip formalumą, o kaip apsaugą nuo situacijų, kurių pats keliautojas negali nei suplanuoti, nei kontroliuoti“, – teigia G. Pakeltis.
Anot eksperto, praėjusiais metais „Swedbank“ užregistravo daugiau kaip 8000 kelionių draudimo žalų ir klientams išmokėjo apie 3,3 mln. eurų. Vidutinė gydymo išlaidų žala siekė 830 eurų, o didžiausia viršijo 23 tūkst. eurų, iš kurių repatriacijos išlaidos siekė beveik 10 tūkst. eurų. Dažniausiai keliautojai kreipėsi dėl sveikatos sutrikimų, traumų bei nelaimingų atsitikimų aktyvaus poilsio metu.
Prieš išvykstant į užsienį svarbu pasitikrinti ne tik tai, ar turite kelionės draudimą, bet ir kokias situacijas jis apima. Keliautojams aktualiausia medicininių išlaidų apsauga, tačiau taip pat verta pasitikrinti, ar draudimas apima bagažo praradimą, kelionės sutrikimus ar civilinę atsakomybę. Taip pat vertėtų peržiūrėti, kokios sumos gali būti kompensuojamos, nes kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, net palyginti nesudėtinga medicininė pagalba gali kainuoti dešimtis tūkstančių ar net šimtus tūkstančių eurų. Dėl to vien faktas, kad draudimas yra, dar nereiškia, jog jo apsaugos pakaks konkrečiai kelionei.
Dalis keliautojų kelionės draudimą gali turėti kartu su banko kortele, todėl prieš kelionę verta pasitikrinti jo sąlygas: ar apsauga taikoma tik kortelės turėtojui, ar ir kartu keliaujantiems šeimos nariams, kokios yra draudimo sumos ir išimtys.
Planuojant kelionę į užsienį gyventojams dažnai kyla klausimas, ar apie išvykimą reikia iš anksto informuoti banką. To daryti nereikia: kortelės funkcionalumas įprastai nėra ribojamas vien dėl to, kad gyventojas išvyko iš Lietuvos. Vis dėlto kelionėje verta turėti bent dvi mokėjimo korteles, jų nelaikyti vienoje vietoje ir telefone turėti banko programėlę.
Pametus kortelę ar įtariant, kad ji pateko į svetimas rankas, ją reikėtų nedelsiant užblokuoti per programėlę arba susisiekti su banku telefonu. Taip pat svarbu kortelės neperduoti kitam asmeniui, net jei tai šeimos narys. Kiekvienas keliaujantis šeimos narys turėtų turėti savo vardu išduotą kortelę, net jei ji susieta su kito žmogaus banko sąskaita.

Vykstant į užsienį automobiliu, finansinių nuostolių gali sukelti ne tik eismo įvykis, bet ir gedimas kelyje. Taigi, prieš kelionę verta pasitikrinti automobilio techninę būklę ir turimo automobilio draudimo bei pagalbos kelyje sąlygas. Svarbu iš anksto žinoti, ar pagalba galioja užsienyje, kokiose šalyse ji teikiama, ar kompensuojamas automobilio transportavimas, pakaitinis automobilis, kelionės pratęsimas ar keleivių grįžimas namo.
„Keliaujant automobiliu gyventojai dažnai susikoncentruoja į maršrutą ir sustojimus, tačiau ne mažiau svarbu žinoti, kas nutiktų automobiliui sugedus ar patekus į eismo įvykį. Tokiose situacijose didžiausią įtampą dažnai sukelia ne pats incidentas, bet nežinia, kiek kainuos pagalba ir kiek laiko užtruks sprendimas. Todėl kelionėje svarbu turėti ne tobulą planą kiekvienam scenarijui, o aiškų pirmą žingsnį: žinoti, kam skambinti, kokia pagalba priklauso ir kaip greitai galima ją gauti“, – sako G. Pakeltis.
Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją