Pažadais apie greitą praturtėjimą jau atakuoja gyventojus - ekspertai įspėja apie investicinių sukčių pavojų

Kas ketvirtas, nutaręs nutraukti II pakopos pensijos kaupimą, išsiimtas lėšas ketina investuoti, rodo naujausias Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Swedbank“ ekspertai teigia, kad investavimo galimybių yra daug, tačiau svarbu neprarasti budrumo – į atgautas lėšas gali kėsintis ir finansiniai sukčiai.

Įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai jau dabar paskatino dalį Lietuvos gyventojų persvarstyti savo pasiruošimo ateičiai scenarijus: anot tyrimo, maždaug kas šeštas yra pateikęs prašymą nutraukti kaupimą II pakopoje.  25 proc. nusprendusių atsiimti dalį sukauptų lėšų ketina jas investuoti į akcijas ar fondus.

Anot „Swedbank“ ekspertų, toks gyventojų pasirinkimas – sveikintinas, nes rodo jų planus santaupas skirti ne vien vartojimui, bet ir ateičiai. Tačiau kartu tai didiną riziką pakliūti į investicinių sukčių pinkles. Šie gana dažnai apsimeta investicijų konsultantais ar tarpininkais ir dažniausiai vilioja į netikras investicines platformas, naudodami reklamas socialiniuose tinkluose.

Kaip atpažinti investicinį sukčiavimą?

Investicinis sukčiavimas – viena didžiausius nuostolius Lietuvoje sukelianti sukčiavimo forma. Pinigų plovimo prevencijos centro duomenimis, praėjusiais metais užfiksuota beveik 1600 investicinio sukčiavimo atvejų, dėl kurių gyventojai ir įmonės neteko daugiau kaip 4,1 mln. eurų. Palyginimui, telefoninio sukčiavimo sukelti nuostoliai pernai siekė daugiau nei 3,9 mln. eurų, (apie 1600 atvejų).

Kaip aiškina „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė, investiciniai sukčiai gali ne tik skambinti telefonu, bet taip pat susisiekti per pokalbių ar skambučių programėles ( pvz.: Viber, WhatsApp, etc.). Jie taip pat aktyviai reiškiasi ir socialiniuose tinkluose.

„Išmaniosios vaizdo klastotės (angl. deepfakes), netikros internetinės investavimo platformos bei jas reklamuojančios „įžymybės“ – tik dalis priemonių, kurios pasitelkiamos investiciniam sukčiavimui. Be to, tobulėjant technologijoms, darosi vis sunkiau atskirti tikrovę nuo apgaulės, todėl būtina ugdyti įtarumą bei kritinį mąstymą ir nuolat tikrinti informacijos šaltinius“, – teigia Ž. Augonė.

Jeigu reklamoje kalbama apie  didelę  investicijų grąžą be jokios rizikos, tai greičiausiai apgaulė. Kad ir kokiu būdu investavimo pasiūlymai pateikiami, pirmiausia būtina patikrinti ar investicinė bendrovė veikia legaliai. Tai padaryti galima Lietuvos banko interneto svetainėje arba kreipiantis į savo banką oficialiais kanalais“, – pataria „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Ekspertė pataria, kad nusprendus investuoti, reikia neskubėkite veikti, nes „degančių“ pasiūlymų investuoti realiame pasaulyje pasitaiko retai. Taip pat, jei siūloma investuoti už jus ir prašoma parsisiųsti programėlę, kurioje galėsite sekti savo investicijų augimą, reiktų žiūrėti labai įtariai, kadangi sukčiai taip bando gauti prieigą prie jūsų įrenginio – telefono ar kompiuterio ir prisijungimo duomenų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2026 m. vasarį „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo duomenimis 16 proc., nusprendusių atsiimti lėšas iš II pensijų pakopos, jaučia sukčių grėsmę.