Gyventojų lūkesčiai pensijai viršijo 1 tūkst. eurų ribą

Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 euro pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Per metus vidutinis gyventojų pageidaujamos pensijos dydis išaugo apie 15 proc. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stažą sudaro apie 640 eurų.

„Gyventojų lūkesčiai senatvės pensijos dydžiui kasmet auga ir iš esmės atitinka infliacijos bei atlyginimų pokyčius. Pavyzdžiui, prieš metus gyventojų poreikius ir norus būtų patenkinusi vidutiniškai kiek didesnė nei 900 eurų senatvės pensija, dabar tikimasi beveik 15 proc. didesnės – daugiau kaip 1 tūkst. eurų siekiančios pensijos. Nepaisant gana spartaus senatvės pensijų didinimo tempo, tarp gyventojų lūkesčių ir realiai mokamų pensijų išlieka 40–50 proc. skirtumas“, – teigia Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2024 m. balandžio mėnesį sudarė 596 eurus. Kaip rodo apklausos duomenys, tokio dydžio pensija šiuo metu visiškai patenkintų vos 4 proc. apklaustų dirbančių gyventojų poreikius. Tuo metu 12 proc. dirbančiųjų pageidautų gauti 700–800 eurų, 26 proc. – 801–1 000 eurų ir net 53 proc. – daugiau kaip 1 000 eurų siekiančią pensiją. „Swedbank“ užsakymu atliekamos apklausos metu gyventojai buvo prašomi įvardinti pensijos dydį, kuris patenkintų jų poreikius ir norus senatvėje šių dienų pinigų verte.

Pasak T. Gudaičio, jau keletą metų atliekamas tyrimas atskleidžia infliacijos įtaką mūsų pajamoms: „Prieš penkerius metus didžioji dalis apklaustųjų būtų pasitenkinę iki 1 000 eurų siekiančia pensija, didesnės pageidavo kas dešimtas. Dėl nuoseklaus ir spartaus atlyginimų augimo gyventojų lūkesčiai taip pat ėmė sparčiai didėti ir 2022 m. daugiau nei tūkstančio eurų pensiją pakankama laikė jau kas penktas, praėjusiais metais trečdalis, o šįmet – daugiau nei pusė darbingo amžiaus žmonių.“

Didžiausių pensijų tikisi jauni žmonės

Apklausos duomenys rodo, kad didžiausių pensijų pageidauja aukštesnes pajamas gaunantys 26–35 metų išsilavinę gyventojai. Jų poreikius dažniausiai patenkintų tik didesnė nei 1,5 tūkst. eurų siekianti pensija

„Jaunimas pagrįstai gali tikėtis aukštesnių pensijų, jei imsis atitinkamų veiksmų vos pradėję profesinę karjerą – t.y. pradės kaupti sau papildomai savo pensijai asmeninėje antros ir trečios pakopos pensijų sąskaitoje. Jie turi geriausias galimybes savarankiškai sukaupti pageidauajmą sumą – kuo anksčiau pradedama kaupti bei investuoti, tuo geresnius rezultatus galima pasiekti“, – tvirtina „Swedbank investicijų valdymo“ vadovas.

Tarkime, jei II pensijų pakopoje šiandien pradėtų kaupti 22 metų amžiaus vidutinį atlyginimą gaunantis jaunuolis, esant 5,6 proc. vidutinei metinei pensijų fondų grąžai, iki pensijos jis sukauptų 353 tūkst. eurų sumą. Tokiu atveju mėnesio pensijos išmoka galėtų siekti 1,6 tūkst. eurų. Palyginimui, jei tomis pat sąlygomis šiandien pradėtų kaupti 32-ejų žmogus, jis iki pensijos galėtų sukaupti perpus mažesnę sumą, o pradėjus kaupti 42-ejų – vos 68 tūkst. eurų.

TVF ragina stiprinti pensijų kaupimo sistemą

Skaičiuojama, kad poreikius gali patenkinti mažaug 70 proc. buvusių pajamų sudaranti senatvės pensija. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro apie 45 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Prognozuojama, kad šis atotrūkis tarp buvusių pajamų ir senatvės pensijos ilgainiui didės, o jį sumažinti ir pakankamas pajamas senatvėje užsitikrinti galima kaupiant papildomai II ir III pensijų pakopoje. 

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje būtina stiprinti ir skatinti gyventojų kaupimą II pensijų pakopoje. Atsižvelgiant į demografinę šalies situaciją ir mažėjantį darbingo amžiaus žmonių skaičių, ilgainiui „Sodra“ surinks mažiau įmokų, o tai lems atotrūkio tarp buvusių pajamų ir senatvės pensijų augimą. TVF teigimu, kaupimas II pensijų pakopoje yra būtinybė, kuri leistų užtikrinti, kad pensijos santykis su buvusiomis pajamomis nemažėtų.

Šiuo metu II pensijų pakopos kaupime dalyvauja didžioji dalis darbingo amžiaus žmonių – daugiau nei 1,4 mln. šalies gyventojų, o fonduose sukaupta daugiau nei 7,1 mlrd. eurų.