Tyrimas: su finansiniais sukčiais susiduria kas antras gyventojas – kaip prieš juos atsilaikyti pensijų reformos metu?

Naujausias Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidžia: daugiau nei kas antras (54 proc.) šiemet yra sulaukęs finansinių sukčių skambučių ar žinučių. Kaip komentuoja „Swedbank“ saugumo ekspertai, tokį aktyvumą galėjo lemti pokyčiai II pensijų pakopoje, kai gyventojams leidžiama atsiimti dalį sukauptų lėšų. Jų manymu, sukčiai gali dar labiau suaktyvėti balandį, kuomet žmonių sąskaitas pasieks lėšos iš pensijų fondų.

„Įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai tampa ryškiu masalu nusikaltėliams, kurie taikosi į kaupimą pensijai nutraukusių žmonių pinigus: nuo metų pradžios su sukčių atakomis jau susidūrė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Labai tikėtina, kad tokių atakų balandį, kai sąskaitas pasieks atsiimta dalis sukauptų lėšų, turėsime daugiau. Todėl verta stiprinti savo budrumą, nes sukčiai nesėdės rankų sudėję“, – sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad finansinių sukčių skambučių dažniau sulaukia turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didžiausias pajamas ir Vilniaus miesto gyventojai. Jauniausio amžiaus ir mažiausių pajamų asmenys dažniau teigia nesulaukiantys finansinių sukčių skambučių.

„Pagal apklausą, didesnio sukčių dėmesio sulaukia tie gyventojai, kurie, tikėtina, kaupia savo ateičiai II pakopos pensijų fonduose. Tuo metu jaunesni gyventojai, dar tik įsitvirtinantys darbo rinkoje, santykinai turi sukaupę nedaug turto, todėl mažiau domina nusikaltėlius. Tačiau tai nereiškia, kad pastaruosius visai aplenkia sukčiai, praktika rodo, kad į jų pinkles patenka visų amžiaus grupių gyventojai“, – konstatuoja Ž. Augonė.

Gyventojai pasitiki savo žiniomis, bet ragina juos būti budriems

Apklausos duomenimis, apie pusė gyventojų ketina tęsti kaupimą II pensijų pakopoje. Taip elgtis dažniausiai planuoja 26–55 m. amžiaus Lietuvos gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didžiausias pajamas. Maždaug kas šeštas (16 proc.) respondentas teigia pateikęs prašymą nutraukti kaupimą.

Planuojantys atsiimti lėšas paklausti, ar jaučia sukčiavimo grėsmę dėl atsiimamų lėšų, 83 proc. atsakė neigiamai. Beveik pusė jų – 45 proc. – jaučiasi ramiai, nes mano, kad turi pakankamai informacijos apie nusikaltėlių vykdomas apgavystes. Sukčiavimo grėsmę jaučiantys nurodė 17 proc. šios tikslinės grupės atstovų.

„Beveik kas antras jaučia turįs pakankamai žinių ir informacijos apie galimas finansinio sukčiavimo apraiškas ir būdus. Kita vertus, sukčiavimo metodai keičiasi nuolat, tad ir savo žinias apie juos reikia stengtis atnaujinti reguliariai. Tai leis sumažinti riziką nukentėti nuo sukčių“, – teigia Ž. Augonė.

Anot ekspertės, svarbu nepamiršti, kad kiekvienam pasitaiko dienų, kai viskas vyksta ne pagal planą, o skubėjimas ar stresas sumažina budrumą. Tuo gali pasinaudoti sukčiai. „Nukentėjus svarbu kuo greičiau apie įvykį informuoti savo banką ir policiją“, – pabrėžia „Swedbank“ atstovė.

Pataria, kaip atsilaikyti prieš sukčius

Siekiant apsaugoti savo finansinį turtą nuo sukčių, informacinės saugos specialistė pirmiausia pataria neprarasti budrumo. Anot jos, sukčiai dažniausiai stengiasi paveikti žmones tiek per asmeniškumus, tiek spaudžiant veikti kuo greičiau, tiek išnaudojant technologijų naujoves.

„Pagrindinis tokio spaudimo tikslas – priversti žmogų skubiai priimti svarbų sprendimą, jam nesuteikiant laiko patikrinti informaciją. Bankai, oficialios institucijos to niekada nedaro: jos neskubina žmonių. Jei kyla abejonių, kad susidurta su apgavikais, nutraukite pokalbį, neatsakykite į jokias žinutes ir susisiekite su banku ar kitomis institucijomis jų oficialiais kanalais“, – pataria banko atstovė.

Ji taip pat pabrėžia, kad sukčiai gali tykoti visur: nuo skambučių telefonu iki socialinių tinklų. Ypač pastaruosiuose kone kasdien galima susidurti su apgaulingomis reklamomis.

„Naujų finansinių platformų, „išskirtinių“ investavimo galimybių, kitų „stebuklingų“ sprendimų reklama dažniausiai yra apgaulė, nors ir atrodanti itin viliojančiai. Žiūrint socialinių tinklų turinį, verta vadovautis viena taisykle: jei kažkas atrodo pernelyg gerai, kad tai būtų tiesa, labai tikėtina, jog tai – sukčių pinklės. Tai galioja ne tik socialiniams tinklams, bet ir įtartiniems skambučiams, SMS ar kitoms žinutėms. Svarbu atminti: sukčiai neapsiriboja tik vienu kanalu, todėl budriu verta būti nuolat“, – tvirtina Ž. Augonė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2026 m. vasarį „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.