Tyrimas: pagrindinė maisto išmetimo priežastis − perdėtas lietuvių vaišingumas

Kas ketvirtas lietuvis maistą išmeta bent kartą per savaitę, o kas antras – bent kelis kartus per mėnesį, rodo „Maisto banko“ kartu su „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Nepaisant skambių lietuviškų posakių, šiukšliadėžėje dažniausiai atsiduria duona. Tyrimo duomenimis, pagrindinė maisto išmetimo priežastis yra perdėtas vaišingumas per šventes. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nesuvartotas maistas skaudžiai atsiliepia aplinkai, o sumažintas maisto švaistymas prisidėtų prie žmonių gerovės.

„Maistas yra švaistomas visoje maisto gamybos, prekybos ir vartojimo grandinėje. Pusė maisto netenkama iki jam pasiekiant namų ūkius, kita pusė yra išmetama būtent žmonių. Remiantis įvairiais tyrimais, kiekviena šeima per metus išmeta tiek maisto, kiek jo tilptų į standartinę vonią“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, pristatydamas tyrimo duomenis.

Pasak jo, situacija Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europa ar JAV, nėra itin bloga. Lietuvos gyventojų apklausa internetu parodė, kad 58 proc. teigia išmetantys labai mažai. Vis dėlto, dar turime kur pasitempti – net 15 proc. žmonių mano, kad išmeta daugiau negu turėtų, o penktadalis išmetamų produktų kiekį apibūdina kaip „protingą“. Maisto švaistymu labiausiai reikėtų susirūpinti jaunimui iki 34 metų, nes ši amžiaus grupė pripažino maisto išmetanti daugiausiai.

Kalbant apie konkrečius produktus, šiukšlių dėžėje dažniausiai atsiduria duona ir batonas. Šių gaminių išmeta net 29 proc. žmonių. Apklaustieji taip pat nurodė, kad dažnai išpila pieną, neretai išmetami obuoliai ir pomidorai, lapinės salotos ir bulvės, bananai bei kiti vaisiai. Iš pieno produktų dažniausiai išmetama varškė ir grietinė.

Lietuviškas vaišingumas – ne tik persivalgymo problema

„Noras per šventes stalą nukrauti kuo gausiau yra dažniausia maisto išmetimo priežastis. Net 42 proc. žmonių teigia išmetantys nesuvalgytą maistą svarbiomis šeimos susibūrimo progomis. Ši tendencija yra labiau būdinga miesteliams ir kaimo vietovėms nei miestams“, − komentuoja S. Gurevičius.

Tik šiek tiek mažiau žmonių įvardino, kad išmeta ir kasdien ruošiamų patiekalų likutį. Toliau tarp priežasčių rikiuojasi pamiršimas, ką turi šaldytuve ar šaldiklyje – šią priežastį nurodė trečdalis apklaustųjų. Dar 20 proc. teigė, kad nusiperka per daug, kiti 15 proc. nusiperka maistą per didelėse pakuotėse.

Pasak „Maisto banko“ vadovo, pusė žmonių maistą išmeta, nes bijo apsinuodyti, trečdalis nenori valgyti nepatraukliai atrodančių maisto likučių, o kas penktam tiesiog nusibosta valgyti tą patį kelias dienas iš eilės. Vis dėlto, maisto išmetimas daugeliui nėra malonus dalykas. Tik 16 proc. žmonių, priversti atsikratyti maistu, nesijaučia blogai. 

Lietuvos žmonės stengiasi pirkti ir vartoti atsakingai

Eidami į parduotuvę, beveik 90 proc. apklaustųjų visada arba dažniausiai peržiūri, kokio maisto yra namuose. Pusė respondentų beveik visada nešasi su savimi ketinamų įsigyti produktų sąrašą. Tokį sąrašą dažniau su savimi turi aukštesnio išsilavinimo žmonės, antra vertus, didelių miestų gyventojai tai daro rečiau, nei gyvenantys kaimo vietovėse.

Niekada maisto su nuolaida, nebūdami tikri, ar jį suvartos, neperka 20 proc. apklaustųjų. Tačiau lygiai tiek pat žmonių tą daro nuolat arba dažnai. 

„Šie apklaustų žmonių atsakymai suteikia vilties, kad galime dar labiau pagerinti situaciją. Šiuo metu „Maisto bankas“ per metus nuo išmetimo išgelbėja ir paskirsto apie 5 tūkstančius tonų maisto, tačiau galėtume išgelbėti tris, o gal net keturis kartus daugiau, jeigu turėtume daugiau galimybių tą padaryti“, – teigia „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius.

Maisto švaistymo pasekmės – kaip jas suprantame

Didžioji dalis apklaustųjų pripažįsta suprantantys, kad maisto švaistymas lemia tokių išteklių kaip žemė, vanduo, darbo jėga ar energija švaistymą – tą nurodė 70 proc. žmonių. Dėl to, kad ši problema sukelia papildomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, sutiko trečdalis žmonių. 

Tačiau vos kas dešimtas pagalvojo, kad tai skatina miškų kirtimą, kas penktas – kad dėl to nyksta biologinė įvairovė, o 15 proc. žmonių teigė, kad maisto švaistymas išvis neturi neigiamo poveikio aplinkai.

„Neigiamos maisto švaistymo pasekmės yra akivaizdžios daugeliu aplinkosaugos ir socialinių aspektų. Norime visus paskatinti saikingiau vartoti, susilaikyti nuo nebūtinų maisto produktų įsigijimo ir tvariau elgtis su maistu savo namuose. Taip galėtume prisidėti prie tvaresnio gyvenimo būdo formavimo“, – sako Jūratė Cvilikienė, tyrimo partnerio „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, prarandama ar iššvaistoma beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto. 28 proc. kultivuojamos žemės auginami produktai, kurie niekada nėra suvartojami. Maisto švaistymas lemia tai, kad net 38 proc. ūkiuose panaudotos energijos tiesiog prarandama. Vien Europoje išmetamu maistu būtų galima kasmet pamaitinti 200 milijonų žmonių.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą apie maisto švaistymą „Maisto banko“ ir „Swedbank“ užsakymu 2020 metų lapkritį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 001 šalies gyventojas nuo 18 iki 75 metų amžiaus.