Per pastaruosius kelerius metus pasaulio ir Lietuvos bendruomenės susiduria ne su vienu iššūkiu. Vykstančio karo ir pandemijos akivaizdoje visuomenėje matomos bendros nepasitikėjimo nuotaikos, prie kurių stipriai prisideda išaugęs melagienų ir dezinformacijos kiekis. Tai neišvengiamai daro įtaką pasitikėjimui demokratija ir valstybių institucijomis.
Pasaulinis „Edelman Trust Barometer 2022“ tyrimas rodo, kad demokratinėse šalyse verslu pasitikima labiau nei nevyriausybiniu sektoriumi, valdžia ar žiniasklaidos institucijomis.
Daugiau nei 60 proc. apklaustųjų išreiškė pasitikėjimą verslu, kuris šiuo atveju yra ne vien įvertinimas, bet kartu ir įpareigojimas bei galimybė prisidėti sprendžiant šiandienos socialinius iššūkius.
Pasimokiusios iš krizių realiuoju laiku, organizacijos nuolat ieško būdų, kaip geriau pasiruošti ateities iššūkiams. Anksčiau minėtas tyrimas atskleidžia, kad pasaulyje per paskutinius metus žymiai augo išankstinio neigiamo nusistatymo arba diskriminacijos baimė.
Lietuvoje šias baimes iliustruoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gautas rekordinis kreipimųsi skaičius. Galima diskriminacija lyties pagrindu išlieka dažniausia kreipimosi priežastimi, taip pat yra nemažai atvejų dėl galimos diskriminacijos negalios ir amžiaus pagrindu.
Verslas čia gali imtis lyderystės, atliepiant visuomenės lūkesčius ir inspiruojant pozityvius pokyčius. Juk visi esame suinteresuoti, kad mūsų visuomenės nariai jaustųsi vienodai vertinami, reikalingi bei saugūs, nes tai yra demokratiškos ir tvirtos visuomenės pagrindas.
Jungtinių Tautų teigimu, lygios galimybės įsidarbinti ir siekti karjeros, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, rasės, seksualinės orientacijos ar kitų socialinių ar etninių aspektų, bus esminis variklis darbovietėse, siekiant atsigauti po dabarties iššūkių ir didinti atsparumą ateities išbandymams.
Galime paminėti ir konkrečius įgyvendintus pokyčius, sprendžiant šiuos iššūkius. Pavyzdžiui, šiandien lyčių atlyginimų skirtumas dirbant tose pačiose pareigose „Swedbank“ organizacijoje Lietuvoje tesiekia 0,7 proc. Mūsų organizacijoje dirba daugiau nei 10 skirtingų tautybių darbuotojai. Vien banko valdyboje turime ne tik lietuvius, bet ir lenkų bei prancūzų tautybių kolegas. „Swedbank“ darbuotojų amžiaus rėžis siekia nuo 19 iki 68 metų, tad banke dirba net keturių skirtingų kartų žmonės.
Tai džiuginantys pasiekimai, tačiau tuo lygių galimybių užtikrinimas nesibaigia − tai yra nenutrūkstamas ir nuoseklus procesas.
Net ir suprantant įvairovės svarbą, kyla klausimas, nuo ko pradėti. Pradėti galima nuo savęs, kelių žmonių komandos, su kuriais dirbame. Tam yra ne tik įvairovės moralinių, bet ir verslo argumentų. Kiekvienam verslui pravartu žinoti, kokią teigiamą įtaką įvairovė turi darbo efektyvumui bei vidinei atmosferai.
Prieš keletą metų „McKinsey Global Institute“ atliko tyrimą daugiau nei 1000 didelių kompanijų 15-oje pasaulio šalių ir nustatė, kad įmonės, kuriose yra vertinama lyčių lygybė ir etinė įvairovė, demonstruoja geresnius rezultatus. Remiantis šiuo tyrimu, tikimybė, kad tokios bendrovės pasieks geresnių rezultatų nei jų konkurentai, yra 35 proc. didesnė. Be to, įvairovę skatinančios įmonės labiau linkusios į inovacijas, ir tai joms suteikia konkurencinį pranašumą.
Netolerancija diskriminacijai ypatingai pasižymi naujoji karta, gimusi po 2003 m. Įmonių patirtys rodo, kad šios kartos atstovai vengia dirbti tose bendrovėse, kurios nepritaria jų vertybėms. Lytis ir rasė šios kartos atstovų yra įvardijamos kaip svarbiausios įvairovės savybės, pabrėžiant, kad jų puoselėjimui iš bendrovių tikimasi atitinkamų programų bei įsipareigojimų.
Šiandien pandemijos ir karo išbalansuotame pasaulyje tikrų iššūkių netrūksta. Ekonomikos sulėtėjimas ir sutrikusios tiekimo grandinės jau dabar daro žalą Afrikos ir kai kuriems kitiems pasaulio regionams, kuriuose trūksta maisto, neatkeliauja reikiamos medicinos priemonės ir kitos būtinos prekės.
Šias problemas turėsime spręsti kartu, nes tik užtikrinę visų žmonių būtinuosius poreikius kursime bendruomenes, kuriuose puoselėjama įvairių socialinių grupių lygybė, kurios yra tvirtesnės, atsparesnės ir jose yra stipresnis bendruomeniškumo jausmas.
Žinoma, turime ir kuo pasidžiaugti. Prisimenant praėjusių metų pandemijos realybę, prisitaikėme dirbti kintančiomis sąlygomis, išmokome būti lankstesniais ir skatinome galimybes visuomeniniams pokyčiams.
Neabejotinai itin svarbi sritis buvo ir įvairovė. Labiau nei bet kada akcentuojama emocinė sveikata, balansas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Visuomenėje taip pat daug atviriau diskutuojama tokiomis temomis, kaip LGBT+, etninių grupių ir neįgaliųjų įtrauktis, atlyginimų skirtumai pagal lytį.
Įdirbis jau yra matomas ir jis bus tęsiamas. Pavyzdžiui, lanksti darbo forma padėjo ir toliau padės atsiskleisti visiems darbuotojams. Nuo geresnio darbo vietos prieinamumo neįgaliems darbuotojams iki geresnės darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros žmonėms turintiems vaikų, didesnio savarankiškumo turintiems sveikatos problemų ar geresnių galimybių eiti pareigas dėl panaikintų geografinių barjerų.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje į kaimynines šalis, tarp jų ir į Lietuvą, plūstant pabėgėliams, verslai rodo iniciatyvą ir lyderystę, įdarbindami žmones iš Ukrainos. Taip yra ne tik suteikiama parama pažeidžiamiems karo pabėgėliams, tačiau ir kuriama nauja įvairovės ir sparčios kitataučių įtraukties į darbo rinką praktika. Juk iki šiol niekada nebuvo tokios situacijos, kad per kelias savaites darbo rinkoje atsirastų keliasdešimt tūkstančių darbščių žmonių iš kitos šalies.
Tuo pačiu privalome išlikti ištikimi savo vertybėms – Lietuvoje per amžius draugiškai sugyveno įvairios tautos ir kultūros. Turime siekti, kad kiekvienas dirbantysis jaustųsi saugus ir gerbiamas, būdamas savimi. Šiuo metu be galo svarbu, kad savo šalyje ir organizacijose išliktume vieningi.
Galima tikėtis, kad dėl mums tenkančių iššūkių tapsime dar atviresni temoms, kurios anksčiau būdavo nutylimos. Taip kartu galėsime kurti saugesnes ir produktyvesnes darbovietes bei labiau susitelkusią visuomenę.