Krizės pabaiga ar tik atokvėpis?

Naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad daugėja naujų darbo vietų, vartojimas jau sugrįžo į prieš krizę buvusį lygį, o gyventojų lūkesčiai sparčiai gerėja. Ar šis augimas nebus trumpalaikis, ar krizė jau baigiasi ir kuo unikalios jos pasekmės?

Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios užregistruota apie 40 tūkstančių naujų bedarbių. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, rodo kad per karantiną beveik pusė šalies namų ūkių pajautė pajamų sumažėjimą. Skamba dramatiškai, tačiau daugėja ženklų, kad krizė buvo ne tik labai gili, bet ir, panašu, labai trumpa. 

Nors pandemija ir karantinas finansiškai palietė didelę dalį šalies gyventojų, tačiau daugeliui praradimai buvo tik trumpalaikiai, jų neišgąsdino, o daugelyje gyvenimo sričių stebimas spartus grįžimas prie įprasto ritmo. 

Pasak užimtumo tarnybos, nedarbo lygis birželio viduryje dar šiek tiek didėjo. Vis dėlto tam įtakos turėjo ne prarandamos darbo vietos, o tiesiog aktyviau darbo ieškoti pradedantys anksčiau darbo rinkoje nedalyvavę gyventojai, pavyzdžiui, mokslus baigiantys jaunuoliai arba į Lietuvą sugrįžę emigrantai. Nuo šių metų pradžios į Lietuvą gyventi atvykusių asmenų buvo maždaug 6300 daugiau nei išvykusių. 

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų užimtumas jau sparčiai didėja – vien per birželio mėnesį priimtų į darbą buvo 18 tūkst. daugiau nei atleistų. Dalis šio augimo yra sezoninis, bet taip pat rodo, kad atsigauna ir labiausiai pažeisti – apgyvendinimo ir maitinimo – sektoriai. Šį mėnesį labai pagerėjo ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis, gyventojai dėl savo asmeninės finansinės padėties nerimo nebejaučia, planuoja išleisti vis daugiau pinigų ilgalaikio vartojimo ir ne pirmo būtinumo prekėms. 

Jau gegužės mėnesį mažmeninė prekyba atsigavo ir buvo didesnė nei prieš metus, o vien mažmeninės prekybos ne maisto produktais metinis augimas siekė net 6 proc. „Swedbank“ duomenimis, atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis rodo, kad šis augimas birželio mėnesį dar labiau įsibėgėjo. 

Šį vidaus paklausos ir užimtumo atsigavimą stebime didesniems vaiko pinigams, vienkartinėms socialinėms išmokoms ir kitoms skatinimo priemonėms dar net nepasiekus gyventojų sąskaitų. Todėl tikėtina, kad šis teigiamų lūkesčių ir vartojimo pliūpsnis nebuvo trumpalaikis efektas, kuomet gyventojai skubėjo išleisti karantino metu sutaupytus pinigus. Teigiamus lūkesčius ir vartojimą skatina ne tik atsitraukusi viruso grėsmė, bet ir didėjančios bei didėsiančios gyventojų pajamos.

Priešingai daugeliui nepagrįstai niūrių prognozių, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nesumažėjo. Sodros duomenimis, karantino metu vidutinis darbo užmokestis išliko stabilus, o gegužės mėnesį buvo 5,2 proc. didesnis nei prieš metus. Čia nereikėtų pamiršti, kad nuo metų pradžios maždaug dešimtadaliu padidėjo ir minimalus atlyginimas, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, kurie pakelia visos šalies atlyginimų vidurkį.  

Panašu, kad privačiame sektoriuje oficialūs atlyginimai taip pat beveik nemažėjo, o susitraukė tik neoficialūs priedai „vokeliuose“ – ta dalis kurią sumažinti lengviausia. Darbuotojai, sutikę dalį atlyginimo gauti neoficialiai, galėjo nukentėti labiausiai, nes nuo pajamų mažėjimo jų neapsaugojo įstatymai, o prarastos neoficialios pajamos taip pat nebuvo kompensuojamos.

Nuo karantino nukentėjusios mažiausios įmonės taip pat galėjo gauti vienkartinę subsidiją, kuri priklausė nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių. Kitaip sakant, ir įmonės, ir gyventojai, sąžiningai mokėję mokesčius galėjo tikėtis didžiausios paramos krizės metu. Panašiu principu buvo galima vadovautis ir skiriant paramą pajamas praradusiems savarankiškai dirbantiems asmenims – ne skirti visiems vienodą 257 eurų išmoką, bet susieti ją su praeityje sumokėtais mokesčiais. Tokios priemonės paskatintų įmones ir gyventojus dar greičiau trauktis iš šešėlio.  

Sunkiai atsigaunant paklausai eksporto rinkose, kai kurios įmonės vis dar susidurs su sunkumais. Taip pat negalima garantuoti, kad nebus antros viruso bangos ir neigiamų jos pasekmių ekonomikai.  Vis tik kol kas daugelis rodiklių rodo, kad ši krizė Lietuvoje gali būti unikali bent trimis aspektais – bus trumpiausia istorijoje, jos metu padaugėja ne išvykstančiųjų, o sugrįžtančių gyventojų, ir ji sukurs prielaidas šešėlinės ekonomikos mažėjimui, o ne didėjimui.