Lietuvos startuoliai – tarp sparčiausiai augančių regione: ekspertai įvardijo, kaip bendras verslumo lygis augina šalies potencialą

Lietuvos startuolių ekosistema per pastaruosius metus tapo viena sparčiausiai augančių regione, tačiau kitam jos augimo etapui neužteks vien sėkmingų pavyzdžių ar didėjančio investuotojų dėmesio. Ekspertų teigimu, vis svarbesnis tampa platesnis verslumo pagrindas – daugiau žmonių, kurie ryžtasi kurti verslą, tikrinti idėjas rinkoje ir perspektyviausias paversti tarptautinio mastelio verslais.

„Šiandien Lietuvoje veikia apie 1 300 startuolių, įtrauktų į „Startup Lithuania“ ekosistemos duomenų bazę. „Startup Lithuania“ ir „Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistemos vertė 2025 m. pasiekė 16,4 mlrd. eurų, o per penkerius metus išaugo 5,9 karto – gerokai sparčiau nei Vidurio ir Rytų Europos vidurkis“, – sako Donatas Šumyla, „Swedbank“ Startuolių partnerysčių vadovas.
 

Startuolių svarba Lietuvos ekonomikai kasmet didėja. „Unicorns Lithuania“ duomenimis, 2024 m. Lietuvos startuoliai į valstybės biudžetą sumokėjo 472,6 mln. eurų mokesčių – beveik 12 kartų daugiau nei 2017 m. Naujausiais duomenimis, sektoriuje dirba daugiau kaip 19 tūkst. specialistų, o vidutinis darbo užmokestis artėja prie 4 600 eurų per mėnesį.

Lietuva sparčiai vejasi regiono lyderius

Baltijos šalių kontekste Lietuva ilgą laiką vijosi Estiją, kuri anksčiau buvo įsitvirtinusi kaip regiono startuolių lyderė. Vis dėlto pastaraisiais metais atotrūkis mažėja: Lietuvos startuolių ekosistemos vertė augo sparčiau nei Vidurio ir Rytų Europos vidurkis, o pagal rizikos kapitalo investicijas vienam gyventojui šalis jau patenka tarp stipresnių regiono rinkų.

„Vis dėlto, nepaisant to, kad Lietuvos startuolių ekosistema per gana trumpą laiką tapo reikšminga ekonomikos dalimi – turime augančią bendruomenę ir vis daugiau tarptautinių investuotojų dėmesio – pagal kapitalo gylį, ypač vėlesnėse augimo stadijose, dar turime kur pasitempti. Tad kitas svarbus žingsnis būtų sudaryti sąlygas perspektyvioms komandoms augti Lietuvoje, pritraukti talentus ir konkuruoti tarptautinėse rinkose“, – teigia D. Šumyla.

Pagreičiui išlaikyti vien gerų idėjų nebeužtenka

D. Šumylos teigimu, keičiasi ir pati startuolių rinka: investuotojai vis rečiau finansuoja vien idėją ar greito augimo pažadą. Dabar daugiau dėmesio skiriama efektyvumui, pajamoms, vieneto ekonomikai, komandos kokybei ir gebėjimui augti tvariai.

Pasak jo, dažniausiai startuoliai stringa ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių veiksnių: neįrodyto poreikio rinkoje, per silpnos komandos, ankstyvo finansavimo trūkumo ir per vėlai pradėto galvojimo apie tarptautines rinkas.

„Startuolis laimi ne tada, kai turi gerą technologiją, o tada, kai tiksliai supranta problemą, randa pirmuosius klientus ir įrodo, kad rinka už sprendimą pasirengusi mokėti. Lietuvos startuoliams papildomas iššūkis yra tai, kad vietinė rinka maža, todėl apie augimą už jos ribų tenka galvoti nuo pirmų žingsnių“, – sako D. Šumyla.

Verslą kurti norėtų beveik kas antras jo neturintis gyventojas

Nors startuolių skaičius Lietuvoje auga, ilgalaikiam ekosistemos augimui svarbus ir platesnis verslumo pagrindas. Kuo daugiau žmonių ryžtasi pradėti verslą, tuo didesnė tikimybė, kad iš šio srauto atsiras ir didelio augimo potencialą turinčių startuolių.

„Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė teigia, kad verslumo potencialas dažnai lieka neišnaudotas ne dėl idėjų trūkumo, o dėl per mažo ryžto jas patikrinti praktikoje.

„Kaip rodo „Swedbank“ inicijuota gyventojų apklausa, dalis verslumo potencialo dar nėra virtusi konkrečiais veiksmais: 44 proc. neturinčių nuosavo verslo norėtų jį pradėti, bet tik 4 proc. iš jų turi konkrečius planus ir kryptingai juos įgyvendina. Likusieji dažniausiai dar gryninasi idėją arba ieško laiko ir finansinių galimybių jai įgyvendinti. Taigi, lietuviams netrūksta noro kurti verslą. Didžiausias iššūkis – perėjimas nuo minčių prie plano ir veiksmų“, – sako R. Verkauskaitė-Kazanskienė.

Kurti verslą gyventojus dažniausiai skatina noras dirbti sau ir uždirbti daugiau – šias priežastis nurodė atitinkamai 72 proc. ir 53 proc. respondentų. Vis dėlto dalis jų mato ir platesnes galimybes – 9 proc. įžvelgia neišnaudotas rinkos nišas, dar 9 proc. norėtų kurti inovatyvius produktus ar paslaugas.

„Ne kiekvienas naujas verslas turi tapti startuoliu, tačiau startuolių ekosistemai reikia plataus verslumo pagrindo. Kuo daugiau žmonių ryžtasi ieškoti naujų sprendimų, tuo daugiau susikuria ambicingų komandų, kurios pasiekia startuolių augimo pagreitį“, – reziumuoja R. Verkauskaitė-Kazanskienė.

Tekste minimą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą š. m. kovo mėn. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1013 darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Ačiū, kad skaitai mūsų tinklaraštį. Nori į finansus nerti giliau? Užduok klausimų virtualiam asistentui AIVA. Jis veikia dirbtinio intelekto (DI) pagrindu ir padeda greičiau bei patogiau rasti dominančią informaciją