Reaguodamas į Lietuvos ūkininkų iššūkius „Swedbank“ didina sektoriaus finansavimą

Šie metai Lietuvos ūkininkams – sudėtingi tiek dėl derliaus kokybės, tiek dėl nestabilių grūdų kainų. Žemės ūkio sektoriuje trūkstant apyvartinių bei investicinių lėšų, „Swedbank“ finansavimą ūkininkams padidino dešimtadaliu.

„Swedbank“ visuomet siekia operatyviai atsižvelgti į klientams kylančius iššūkius ir atliepti jų finansavimo poreikius, todėl matydami Lietuvos ūkininkų ir ūkių problemas, kai jie yra susidūrę su apyvartinių ir investicijoms reikalingų lėšų trūkumu, žemės ūkio sektoriaus kreditų portfelį šiemet padidinome 11 procentų“, – sako Paulius Atkočiūnas, „Swedbank“ Verslo klientų departamento vadovas.

„Swedbank“ atstovas pažymi, kad nepaisant mažos paklausos rinkoje naujų sutarčių apimtys išlaikė praėjusių metų lygį, o aktyviausiai buvo finansuoti pienininkystės ūkiai, kurie pasinaudoję Europos Sąjungos (ES) parama investavo į savo ūkių modernizavimą. 

Kokybei pakenkė sausra, mažesnis tręšimas

Bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ vadovo Karolio Šimo teigimu, grūdų derlius šiemet buvo didesnis nei pernai, tačiau dėl sausos vasaros, taip pat ūkininkams jau antrus metus taupant trąšas, nukentėjo kokybė.

„Nors derliaus kiekis šiek tiek padidėjo ir užauginta apie 7,3–7,4 mln. tonų javų, rapsų ir ankštinių kultūrų, tačiau derliaus kokybė, ypač kviečių, yra prastebimai prastesnė, ir svorio vidurkis vos siekia minimalią eksportui reikalingą normą“, – sako K. Šimas.

„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys pažymi, kad ūkininkams sumažinus tręšimo apimtis jau kelerius metus maisto medžiagų dirvoje pakanka tik derliui užauginti, bet ne jo kokybei užtikrinti.

„Turime pasimokyti iš klaidų. Užtikrinus tinkamą augalų mitybą, derliaus potencialas yra geras. Tai reiškia, kad, jeigu norime kokybės, augalus turime tręšti. Būtina atkurti dirvožemyje prarastus azoto, fosforo, kalio ir sieros kiekius, nes šios maisto medžiagos yra būtinos ne tik augalų augimui, bet ir sveikų, kokybiškų grūdų formavimuisi“, – akcentuoja E. Šakys.

Pasak K. Šimo, suprastėjus derliaus kokybei Lietuvoje užaugintiems grūdams darosi vis sunkiau atitikti eksporto reikalavimus. Aukštos klasės kviečių, kurių baltymingumas siekia 14 proc. ir daugiau, šiemet užauginta vos 7–8 proc., o apie pusę derliaus sudaro antros klasės, t. y. 12–12,5 proc. baltymingumo kviečiai. Likusią dalį – trečios ir ketvirtos klasės kviečiai. 

Kad grūdai atitiktų eksporto reikalavimus, reikia juos valyti ir maišyti su aukštesnės kokybės kviečiais.

Kas veikia grūdų kainą?

„Agrokoncerno grūdų“ vadovas K. Šimas pažymi, kad Lietuvos ūkininkų padėtį apsunkina ir nestabili grūdų kaina, kuri priklauso ne tik nuo padėties biržose ir investicinių fondų strategijų, bet ir nuo kitų šalių derliaus.

„Pavyzdžiui, Argentinos derlius nėra išskirtinis, o štai JAV laukiama rekordiškai gero sojų, kviečių, kukurūzų derliaus. Puikaus derliaus tikisi ir Australija, tačiau šios šalies rezultatai paaiškės gruodį, kai prasidės javapjūtė. Visi šie faktoriai turės įtakos ir lietuviškų grūdų eksportui“ – pastebi K. Šimas.

Pasak vadovo, svarbus faktorius ir tai, kad pastaraisiais metais rinkos, jo žodžiais, yra tapusios labai techniškos, ir kainų pokyčius labiau lemia spekuliavimas rinkoje nei gamtos sąlygos ar kiti reiškiniai.

„Nuo fondų strategijos priklausys, kaip keisis grūdų supirkimo kainos. Jeigu fondai pradės pirkti grūdus, kainos pakils. Tačiau neaišku, ar jie keis ir kada keis strategiją. Šį sezoną išlošė tie žemdirbiai, kurie paklausė viešų rekomendacijų gegužę užfiksuoti išankstines kainas. Tuo metu MATIF biržoje grūdų kaina buvo 260–270 eurų už toną“, – pasakoja „Agrokoncerno grūdų“ vadovas.

Pagrindinės kryptys – Nigerija, PAR

Anot jo, aukščiausios kviečių kainos buvo prieš pat javapjūtę ir jai prasidėjus, o šiuo metu – nestabilios, ir sunku prognozuoti, kaip keisis ateityje.

„Ūkininkai turėtų būti budrūs, atidžiai stebėti kainas ir laiku priiminėti sprendimus, atlikti dalinius fiksavimus, pardavinėti derlių dalimis“, – reziumuoja K. Šimas.

Eksportuoti šiemet planuojama apie 5,3–5,5 mln. tonų grūdų. Pagrindinės grūdų eksporto kryptys išlieka panašios – pagal išankstinius pardavimus dominuoja Nigerija, Pietų Afrikos Respublika.

Pasak žemės ūkio sektoriaus atstovų, iš Saudo Arabijos, Maroko, kitų rinkų, kurioms tinka ir žemesnės klasės kviečiai, lietuviškų grūdų pardavėjus stumia prekeiviai rusiškais grūdais. Per Juodąją jūrą derlių sėkmingai eksportuoja ukrainiečiai, kurie dėl karo šalyje siūlo mažesnę pardavimo kainą. 

Tikisi geresnio derliaus

„Agrokoncerno“ direktorius E. Šakys sako, kad nepaisydami kylančių iššūkių žemės ūkio sektoriaus atstovai į ateitį žvelgia optimistiškai.

„Esame nusiteikę optimistiškai. Tikime, kad pasimokę iš klaidų kitą sezoną sulauksime ne tik gausesnio, bet ir kokybiškesnio derliaus. Mūsų mokslinis padalinys – Inovacijų ir tyrimų centras „AgroITC“ – turi paruošęs naujienų, kuriomis pasidalinsime su visais besidominčiais“, – sako E. Šakys. 

„Agrokoncerno“ vadovas žemdirbiams pataria kainų rizikas dalinti į keletą dalių, bent 3–4, tiek įsigyjant reikalingas priemones, tiek ir realizuojant produkciją.

„Retai pasitaiko atvejų, kai verslai perka žaliavas visiems metams arba parduoda visą metinę produkciją vienu metu. Dėl didelės rizikos dažniausiai pasirenkami trumpesni laikotarpiai – dažniausiai mėnuo ar net trumpesni laikotarpiai tiek žaliavų įsigijimui, tiek pagamintos produkcijos pardavimui. Ši strategija gali padėti ūkininkauti ekonomiškai efektyviau“, – pastebi E. Šakys.

Žemės ūkio technikos rinkoje – sąstingis

„Swedbank“ ekspertas P. Atkočiūnas pažymi, kad ateityje didžiausi žemės ūkio sektoriaus iššūkiai bus susiję su perėjimu prie tvaraus ūkininkavimo standartų, siekiant sumažinti esamas žemės ūkio sektoriaus CO2 emisijas. 

„Šioje srityje siekiame būti lyderiaujančiu banku palaikančiu mūsų klientų emisijų mažinimo siekius, ypatingą dėmesį skiriant naujų ūkių modernizavimo, kurie didintų energijos naudojimo efektyvumą, projektų finansavimui“, – pažymi „Swedbank“ Verslo klientų departamento vadovas.

Tačiau ūkių modernizavimas į priekį juda lėčiau, nei norėtųsi, o žemės ūkio technikos rinkoje tęsiasi 2023 metų kovą prasidėjęs sąstingis. 2024 metais jis pasiekė rekordinį nuosmukį – technikos gamintojų pardavimai sumažėjo perpus. 

Įmonės „Agrokoncerno technika“ direktoriaus Mindaugo Lapatkino duomenimis, 2023 metais buvo užregistruota 731 traktorius, 178 javų kombainai, 29 savaeigiai purkštuvai ir 189 teleskopiniai krautuvai. 

O iki 2024 metų rugpjūčio 30 dienos – tik 462 traktoriai, 68 javų kombainai ir 98 teleskopiniai krautuvai. 

Reikėjo drastiškų sprendimų, bet tikisi atsigavimo

M. Lapatkinas atkreipia dėmesį, kad kai kurių technikos kategorijų darbų sezonas jau pasibaigė, todėl šie skaičiai greičiausiai nepasikeis

„Rinkos situacija privertė tiek žemės ūkio technikos gamintojus, tiek jos pardavėjus imtis drastiškų, kartais netradicinių sprendimų. Dauguma gamintojų, susidūrę su mažėjančia paklausa, buvo priversti trumpinti darbo laiką ir pereiti prie keturių dienų darbo savaitės, kai kurie net stabdė gamybos linijas ir mažino darbuotojų skaičių“, – sako M. Lapatkinas.

Pasak jo, metų pabaigoje situaciją gali pakoreguoti 2024 metų rudenį įsigaliojusios paramos programos ir jau šiuo metu stebimas didesnis klientų aktyvumas.

„Atsiradus didesniam aktyvumui, galima manyti, kad rinka pasiekė dugną ir pradės palaipsniui atsigauti. Tai gali reikšti, kad pardavėjai palaipsniui mažins siūlomų papildomų naudų paketų apimtį, tačiau konkuruos tarpusavyje, o tai klientui yra naudinga“, – reziumuoja M. Lapatkinas.