„Swedbank“ suteikė 12 mln. eurų finansavimą Lietuvos oro uostams

„Swedbank“ suteikė 12 mln. eurų finansavimą Lietuvos oro uostams (LTOU). Lėšos bus skirtos bendrovės apyvartinio kapitalo poreikiams užtikrinti bei investicijų programos kofinansavimui, įgyvendinant oro uostų infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektus.

LTOU valdo tris šalies tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos – ir yra vienas svarbiausių Lietuvos transporto sistemos infrastruktūros operatorių.

„Lietuvos oro uostai šiuo metu įgyvendina vieną didžiausių infrastruktūros plėtros programų šalies transporto sektoriuje – artimiausiais metais investicijos į oro uostų infrastruktūrą sieks apie 184 mln. eurų. Tokie projektai yra svarbūs visos ekonomikos konkurencingumui, nes leidžia didinti šalies pasiekiamumą, plėsti skrydžių tinklą ir sudaryti sąlygas tolesniam keleivių bei krovinių srautų augimui“, – sako Rokas Bancevičius, „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas.

2025–2028 m. LTOU investicijos bus sutelktos į pagrindinės aviacijos infrastruktūros plėtrą, daugiausia dėmesio skiriant Vilniaus oro uosto terminalų augimui ir keleivių aptarnavimo pajėgumų didinimui.

„Swedbank“ suteiktas finansavimas prisidės prie šiais metais planuojamos įgyvendinti 48,5 mln. eurų vertės plėtros programos, kuri apims svarbiausius infrastruktūros modernizavimo projektus, didinančius oro uostų pajėgumus, veiklos efektyvumą ir tvarumą. Šios investicijos – nuosekli ilgalaikės LTOU strategijos dalis, orientuota į modernios, konkurencingos ir tvarios aviacijos infrastruktūros kūrimą, kuri atlieptų augančius keleivių srautus ir tarptautinius standartus“, – sako Petras Akstinas, LTOU finansų vadovas.

Pastaraisiais metais Lietuvos oro uostuose fiksuotas nuoseklus keleivių srautų augimas. 2025 m. per Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus keliavo apie 7,16 mln. keleivių – daugiausia istorijoje. Didžiausias srautas – Vilniaus oro uoste, kuriame aptarnauta daugiau kaip 5 mln. keleivių. Sparčiausias augimas pastaraisiais metais stebėtas Kauno ir Palangos oro uostuose.

Augant keleivių ir skrydžių skaičiui, LTOU planuoja ir toliau nuosekliai plėsti skrydžių krypčių tinklą bei stiprinti Lietuvos aviacijos sektoriaus pozicijas regione. Nacionalinėje aviacijos strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. oro uostų tinklas turėtų būti pajėgus aptarnauti apie 10 mln. keleivių per metus.