„Swedbank“ daugiabučių renovacijai skiria 129 mln. eurų

Siekdamas padėti šalies gyventojams pagerinti savo būstų energinį naudingumą, „Swedbank“ dviem daugiabučių modernizavimo programoms paskyrė naują 129 mln. eurų vertės finansavimą. Šios lėšos padvigubina iki šiol renovacijai skirtą banko finansavimo sumą.

„Prie daugiabučių renovacijos finansavimo „Swedbank“ aktyviai prisideda nuo 2010 m. ir šiam tikslui bankas, įskaitant ES lėšas, iš viso jau yra paskyręs daugiau kaip 260 mln. eurų. Pagal šį rodiklį esame vieni iš renovacijos finansavimo lyderių Lietuvoje. Daugiabučių renovacija, kaip ir kiti energinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos projektai, sudaro reikšmingą mūsų verslo paskolų portfelio dalį ir padeda reikšmingai skatinti tvarumo transformaciją šalyje“, – sako Ignas Mačeika, „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas.

Banko duomenimis, visos iki šiol skirtos lėšos padėjo ar artimiausioje ateityje padės savo būstą renovuoti daugiau kaip 20 tūkst. namų ūkių. Tokiu būdu šalies gyventojai gali ne tik pagerinti savo gyvenimo sąlygas, bet ir sumažinti energijos sąnaudas bei sutaupyti pinigų už komunalines paslaugas, ilgainiui sustiprindami savo finansinę sveikatą.

Pagrindinę dalį, t. y. 95 mln. eurų finansavimo „Swedbank“ skiria antram daugiabučių modernizavimo fondui, dėl kurio sutartis pasirašyta kovo 21 d. Bendra šio fondo lėšų vertė sudaro 200 mln. eurų, prie jo savo lėšomis taip pat prisideda jį administruojantis Šiaulių bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Europos investicijų bankas (EIB), pensijų fondų valdytojas „ŠB Investicijų valdymas“. Papildomą 34 mln. eurų sumą „Swedbank“ skiria 2022 m. startavusiam modernizavimo fondui, kurį taip pat administruoja Šiaulių bankas. Anksčiau „Swedbank“ šiam fondui jau buvo suteikęs 40 mln. eurų finansavimą.

Lietuvoje šiuo metu renovuota tik kiek daugiau nei 12 proc. visų senos statybos daugiabučių, kurių Lietuvoje yra daugiau nei  30 tūkst., o postūmis spartesnei renovacijai itin reikalingas dviejuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose, kur renovuotų daugiabučių dalis sudaro tik apie 6 proc. Pavyzdžiui, Vilniuje renovuota apie 320 iš daugiau nei 5 tūkst. tūkstančių daugiabučių, kuriems aktuali renovacija.

„Daugiabučių renovacija yra svarbi Europos Žaliojo kurso dalis, nes tai sumažina pastatų energijos sąnaudas maždaug 60 proc., o anglies dvideginio pėdsaką – apie 80 proc. ES jau prieš kelerius metus išsikėlė tikslą du kartus paspartinti viešosios paskirties ir gyvenamųjų pastatų modernizavimą. Džiaugiamės, galėdami toliau prisidėti prie šio aktualaus tikslo ir suteikti papildomą stiprų impulsą renovacijai Lietuvoje“, – sako I. Mačeika.

Šiuo metu du trečdaliai pastatų Lietuvoje priskiriami žemesnei nei C energinio naudingumo klasei. Remiantis Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, daugelis daugiabučių po modernizavimo pasiekia C, B ar net A energinio naudingumo klasę, o renovuoto daugiabučio šildymo sąnaudos 1 kv. m ploto sumažėja vidutiniškai 63 proc.