„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: laikinas atlydis ar tikras pavasaris?

Nepaisant pirmųjų paliaubų tarp JAV ir Kinijos bei euforijos finansų rinkose, „Swedbank“ ekonomistai neskuba didinti daugelio šalių ekonomikos augimo prognozių ir mano, kad pasaulio BVP augimas išliks vienas lėčiausių per pastarąjį dešimtmetį. Vis tik ekonomistų vertinimu, didesnio išorinio sukrėtimo tikimybė sumažėjo, todėl „Swedbank“ didina Lietuvos BVP augimo prognozę iki 2,6 procento.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į tai, kad pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų mažėjimo. Tačiau kita vertus, tai kol kas nesukuria prielaidų spartesniam pasaulio ekonomikos augimui.

„Daugelis per pastaruosius dvejus metus įvestų importo tarifų lieka galioti, tiekimo grandinės buvo sutrikdytos, ES gali kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl tokio dvišalio susitarimo neteisėtumo, o JAV protekcionistinę politiką gali nukreipti į Europos Sąjungą. Priežasčių pasaulinės prekybos atsigavimui kol kas nedaug, o optimizmo žiedus gali greitai pakirsti naujos šalnos“, − sako N. Mačiulis.

Ko tikėtis iš pasaulio ekonomikos?

Ekonomistas pabrėžia tai, kad Kinijos ekonomikos augimas dėl senėjančios visuomenės, lėtėjančios urbanizacijos ir perteklinės skolų naštos ir toliau lėtės − šiemet bei 2020 metais jis nebesieks 6 proc. ir bus lėčiausias per pastaruosius 30 metų. „Swedbank“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus JAV ekonomikos augimas nebesieks 2 proc., o euro zonos augimas vos viršys 1 procentą.

Pasak N. Mačiulio, stebint finansų rinkas, gali susidaryti įspūdis, kad jokių pavojų horizonte nebeliko. Vis tik investuotojai ir akcijų kainos labai teigiamai reaguoja visų pirma į skatinančią centrinių bankų politiką – žemas palūkanas ir pinigų pasiūlos didinimą.

„Tačiau geopolitinės rizikos ir protekcionistinės bei populistinės politikos niekur nedingo, o finansinis svertas daugelyje pasaulio regionų yra netvarus. Todėl vidutinio laikotarpio augimo perspektyvas reikėtų vertinti atsargiai − didesnės krizės tikimybė sumažėjo, ir labiausiai tikėtina, kad matysime lėtą kapanojimąsi“, − prognozes komentuoja N. Mačiulis.

Lietuvos augimas lėtės, tačiau krize nekvepia

„Swedbank“ ekonomistai padidino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę 0,6 procentinio punkto iki 2,6 procento, panašaus augimo tikimasi ir 2021 metais.

„Pastaruosius trejus metus Lietuvos BVP augimas svyravo ties 4 proc. kartele ir buvo vienas sparčiausių ES. Vis tik tikėtina, kad Lietuvos eksportuotojams nepavyks visiškai atsispirti neigiamoms išorinėms tendencijoms, nes Vokietijos pramonė išlieka recesijoje, ir kitos svarbios eksporto rinkos taip pat, tikėtina, augs lėčiau“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais jau buvo fiksuoti prekių eksporto išsikvėpimo ženklai, o mažėjantys eksporto užsakymai rodo, kad tokios tendencijos tęsis ir šių metų pradžioje.

Vis tik ekonomisto nuomone, kol kas nematyti jokių prielaidų, dėl kurių Lietuvoje būtų stebimas ne ekonomikos augimo sulėtėjimas, o krizė ar nuosmukis – Lietuvos bendras eksportas išlieka gerokai didesnis už importą, gyventojai ir įmonės neturi perteklinių finansinių įsipareigojimų, būsto rinkoje nesusiformavo burbulai.

Infliacija didės, tačiau „nesikandžios“

„Swedbank“ ekonomistai dėl didesnių akcizų bei brangstančios elektros iki 2,7 proc. padidino infliacijos prognozę. Tačiau prognozuojama, kad tokia infliacija per daug nesikandžios − net ir sparčiau kylant kainoms, vidutinis darbo užmokesčio augimas išliks spartus ir sieks 7 proc.  

Pasak N. Mačiulio, atlyginimų tendencijose ir šiemet bus stebima nemaža divergencija – minimalus atlyginimas ir daugelio viešojo sektorių darbuotojų atlyginimai didės maždaug dešimtadaliu, o privačiame sektoriuje augimas turėtų sulėtėti iki maždaug 6 procentų.

„Pernai stebėjome naują reiškinį nepriklausomos Lietuvos istorijoje – į Lietuvą sugrįžtančių ir atvykstančių gyventojų buvo net 10,8 tūkst. daugiau nei išvykstančiųjų. Sugrįžtantys emigrantai bei imigrantai iš trečiųjų šalių padėjo spręsti darbuotojų trūkumo problemą ir, priešingai nei nepagrįstai baimintasi, visai neprislopino kitų darbuotojų atlyginimų augimo. Panašios tendencijos turėtų tęstis ir šiemet, nors grynoji imigracija turbūt nebebus tokia didelė“, − teigiamai migracijos tendencijas vertina vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.

Artėjimas prie Vakarų valstybių − lėtesnis

Praėjusį dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis išskirtine konvergencija – vienam gyventojui tenkantis BVP ir faktinės individualaus vartojimo išlaidos, atsižvelgus į kainų skirtumus, prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai. BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė 81 proc., o individualaus vartojimo išlaidos – net 90 proc. ES vidurkio. Tačiau „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad tolimesnis progresas, nors ir tęsis, visgi bus lėtesnis.

„Šį dešimtmetį BVP ir gyvenimo kokybės augimą toliau skatins išliekantis Lietuvos įmonių konkurencingumas daugelyje eksporto rinkų. Tačiau paslaugų eksporto augimą gali apkarpyti, pavyzdžiui, ES mobilumo paketas. Vis labiau išryškės ir progresą slopins kiti veiksniai – mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, ketvirtadaliu mažesnė ES parama bei įsisenėjusios švietimo problemos ir negerėjanti švietimo kokybė“, − prognozuoja N. Mačiulis.

Ekonomistas pabrėžia, kad nereikėtų tikėtis vien savaiminio progreso, ir jį palaikyti turėtų ir adekvati ekonominė politika. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad chaotiški ir nepagrįsti mokesčių pokyčiai veda ne prie didesnių biudžeto pajamų, o galimai didesnio mokesčio vengimo, be to, cigarečių kontrabanda padidėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius penkerius metus.

„Pastaruoju metu dažnai girdime apie ketinimus didinti mokesčius ir perskirstymą per valstybės biudžetą, bet, deja, daug rečiau apie viešojo sektoriaus efektyvumą galinčias didinti, švietimo kokybę kelti ir ilgalaikio augimo potencialą išlaisvinti reformas. Perskirstymas per biudžetą gali didėti, tačiau ne didinant mokesčius tiems, kurie ir taip jų sumoka daugiausiai, o mažinant diskriminuojančias ir konkurenciją iškraipančias lengvatas bei kovojant su mokesčių vengimu. Pyrago dalybų proceso skaidrumas ir teisingumas yra svarbu, bet negalima užmiršti ir jo kepimo įgūdžių“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.