Tyrimas: dėl pinigų stresą patiria kas trečias šalies gyventojas

Tyrimas: dėl pinigų stresą patiria kas trečias šalies gyventojas

2020-10-15

Daugiau nei trečdalis (39 proc.) Lietuvos gyventojų dėl asmeninės finansinės situacijos kasdien jaučia nerimą, o tai neigiamai veikia jų santykius su artimaisiais, sveikatą ir produktyvumą darbe, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Remiantis tyrimo rezultatais, tik kas šeštas apklaustas šalies gyventojas nurodė, kad finansinė situacija jam streso nekelia. Visiškai patenkinti savo finansais sako esantys 7 proc. Lietuvos gyventojų.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nerimas itin dažnai kyla dėl to, kad žmonėms sunkiai pavyksta sukaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams. Kaip parodė tyrimas, ketvirtadalis apklaustųjų susiduria su taupymo sunkumais, o dar tiek pat gyventojų išvis neturi galimybės sukaupti atsargų, nes gyvena „nuo vieno atlyginimo iki kito“ ir savo pajamas bei išlaidas planuoja tik mėnesiui į priekį.  

„Sakoma, kad pinigai laimės neatneša, tačiau mūsų tyrimas atskleidė kiek kitokį vaizdą. Natūralu, kad, spaudžiami turimų finansinių įsipareigojimų ir gyvendami be santaupų, žmonės nesijaučia užtikrintai ir nerimauja dėl ateities. Tyrimo išvados parodė, kad tik labai maža dalis gyventojų gali išlikti ramūs, neturėdami nė euro santaupų ar nuolat gyvendami į skolą“, – pastebi J. Cvilikienė.

Lietuvos gyventojų asmeniniai finansai

Turi įtakos santykiams ir sėkmei darbe

Lietuviai neretai vertinami kaip darbštūs žmonės, tačiau ši savybė turi ir neigiamą pusę. Net 43 proc. apklaustų šalies gyventojų teigia, kad būtent darbas jiems yra dažniausia streso priežastis.

„Swedbank“ finansų ekspertės nuomone, nerimo dėl darbo ir finansų priežastys yra glaudžiai susijusios. Kai žmonės nesusitvarko su asmeniniais finansais, įsivyrauja negatyvus požiūris į supančią aplinką ir tokiu atveju susitelkti produktyviam darbui bei efektyviam užduočių atlikimui tampa sudėtingiau. 

Kartu tai persikelia ir į asmeninius santykius. Remiantis tyrimo duomenimis, 30 proc. apklaustųjų teigia, kad susirūpinimas savo ar šeimos finansine situacija neigiamai veikia santykius su artimaisiais, o penktadalis pripažįsta turėję ginčų dėl pinigų. 

Lietuvos gyventojų asmeniniai finansai

„Nuolat patirti situacijas, kai norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis, emociškai yra iš tiesų sudėtinga. Tą patiriantys sako kas trečias apklaustasis. O kai norai silpnumo akimirką ima viršų ir žmogus išleidžia daugiau, nei gali sau leisti, streso lygis išauga dar labiau“, – sako J. Cvilikienė.

Jaunimas graužiasi labiausiai

Tyrimas parodė, kad jaunesni gyventojai (18-24 m.) stresą dėl savo finansų patiria dažniau už vyresnius. Net du iš trijų šios amžiaus grupės atstovų pripažino, kad pinigai jiems kelia stresą kasdien. 

„Jaunų žmonių asmeniniai finansai neretai primena užburtą ratą. Šioje amžiaus grupėje žmonės susiranda pirmuosius pastovius darbus, pradeda gyventi atskirai nuo tėvų. Augant jų pajamoms, kartu auga ir išlaidos, kurių anksčiau nebuvo – tai nuoma, transportas, maistas, pramogos ir panašiai“, – tyrimo duomenis komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Negana to, nors dėl finansų jauni žmonės jaučia nerimą, jie taip pat yra labiau linkę impulsyviai leisti pinigus – tą iš dalies daro kas antras apklaustasis iki 24 metų.

Pasak J. Cvilikienės, visgi reikia pažymėti, kad bėgant metams finansinis stresas mažėja ir mažiausiai jis kankina vyresnius gyventojus. Geriausiai dėl savo finansinės padėties jaučiasi 35-44 metų ir 65-75 metų amžiaus gyventojai. 

Lietuvos gyventojų asmeniniai finansai

Apie finansus nesikalba 

Tyrimas parodė, kad žmonės gana gerai supranta neigiamą nerimo dėl finansų poveikį psichinei ir fizinei sveikatai – tokių gyventojų dalis yra beveik pusė, ypač didesniuose miestuose. 

Tačiau, anot finansų ekspertės, Lietuvoje net 23 proc. žmonių nenori kalbėtis apie finansus nei su šeima, draugais, nei su profesionaliais konsultantais. Ji atkreipia dėmesį, kad finansinių problemų nereikėtų ignoruoti, o verčiau pasistengti jas pradėti spręsti nedelsiant.

Lietuvos gyventojų asmeniniai finansai

„Dėl šios priežasties kartu su „Vilnius Tech“ mokslininkais sukūrėme finansinio raštingumo IQ testą. Išsiaiškinę žmonių biudžeto sudarymo, finansų planavimo, skolinimosi ir investavimo įpročius, galėsime gyventojams pateikti įžvalgas, kuriose srityse reikėtų pasitempti. Taip pat pagal jas suteiksime patarimų, kaip savo asmeninius finansus galima pradėti gerinti dabar pat“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

Išspręsti finansinio raštingumo IQ testą ir gauti asmeninius pinigų valdymo patarimus galima svetainėje http://www.swedbank.lt/manramu.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2020 m. rugpjūčio 14–25 d. atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu buvo apklausti 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
 

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų politika.