Tyrimas: gyventojų pajamų mokesčio lengvata – aktualiausia paskata kaupiantiems pensijai

Bent 1 iš 3 lietuvių papildomai kaupia pensijai, taupydamas pinigus banko sąskaitoje, nukreipdamas lėšas į III pakopos pensijų fondą arba savarankiškai investuodamas. Daugelis kaupiančiųjų pensijai pozityviai vertina papildomam kaupimui suteikiamas valstybės paskatas, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas.

Didžiajai daliai gyventojų (20 proc.) aktualiausia papildomo kaupimo nauda yra gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri leidžia susigrąžinti iki 300 eurų nuo per metus sumokėtų įmokų. Kitas kaupti skatinantis veiksnys yra stabilios sąlygos kaupimui, kurios nesikeistų bent 10 metų – tai įvardijo 19 proc. respondentų. Trečioje vietoje pagal aktualumą − papildoma piniginė keliasdešimties eurų per mėnesį paskata, kurią įvardijo 14 proc. respondentų, rodo tyrimo rezultatai. 

„Nors didelė dalis dirbančių šalies gyventojų savo pensijai kaupia II pensijų pakopoje, norintieji senatvėje užsitikrinti didesnį pajamų dydį renkasi pensijai taupyti ar kaupti papildomai. Siekiant, kad išmokos senatvėje sudarytų apie 70-80 proc. buvusio pajamų lygio, rekomenduojama papildomų lėšų nukreipti į III pakopos fondus ar kitas investicines ir taupymo priemones“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Pasak T. Gudaičio, šalies gyventojai per pastaruosius dvejus metus ėmė daugiau taupyti ir tam įtakos turėjo su pandemija susiję neapibrėžtumas bei apribojimai. Tačiau pamažu grįžtant prie įprasto gyvenimo ritmo, gyventojai vėl didina savo išlaidas, todėl greičiausiai skirs mažiau dėmesio finansinei drausmei. 

„Sėkmingos pensijų sistemos tokiose Europos šalyse, kaip Islandija, Olandija ar Šiaurės šalys, kuriose išmokos sulaukus pensinio amžiaus sudaro 80 proc. ar didesnę dalį nuo vidutinių pajamų, nemaža dalimi paremtos privačiu kaupimu. Tiesa, šių šalių gyventojai savo iniciatyva arba kartu su darbdaviais į privačius pensijų fondus nukreipia apie 10-18 proc. reguliarių savo pajamų. Vienais atvejais juos tą įpareigoja daryti įstatymai, kitais jie yra skatinami valstybės, suteikiant mokesčių lengvatas“, – teigia T. Gudaitis.

Kaip rodo „Swedbank“ tyrimo duomenys, 13 proc. šalies gyventojų palankiai vertintų galimybę lėšas senatvei kaupti investicinėje sąskaitoje, kurioje nebūtų skaičiuojamas pajamų mokestis už investicinį lėšų prieaugį. Dar 9 proc. papildomai savo senatvei kaupti skatintų garantuotos nedidelės palūkanos.

Tiesa, didžiausia dalis – 29 proc. – apklausos respondentų įvardijo, kad jiems būtų aktualios visos paminėtos skatinimo priemonės. Pasak T. Gudaičio, tai rodo, kad vieno universalaus būdo, kaip paskatinti šalies gyventojus labiau pasirūpinti savo senatve, nėra, ir geriausią rezultatą gali užtikrinti kelių skirtingų priemonių taikymas.